17 Gruodis 2017, Sekmadienis

 

Pirmas
 

Jaunimo tikėjimas – mada ar dvasinis poreikis?

Gana ilgą laiką vyravo nuomonė, jog pagrindiniai bažnyčios lankytojai yra vyresnio amžiaus žmonės, dažniausiai pensininkai. Vaikai tikybos pamokas mokyklose lankė daugiau tėvų verčiami nei savo noru. Tačiau pastaruoju metu situacija ėmė keistis – bažnyčios auditorija jaunėja. Kokios viso to priežastys? Kas atveda jaunus žmones į bažnyčią – mada ar dvasinis poreikis?

 

Vasarą - pas močiutę!

Vasarą, prasidėjus darželinukų bei mokinių atostogoms, tėvams dažnai iškyla galvosūkis, kuo užimti vaikus. Vieni siunčiami į stovyklas, kiti dienas leidžia su kiemo draugais, bet tradiciškiausias vaikų atostogavimo būdas visgi išlieka vasarojimas pas močiutę.

Išleistuvės – ir graži šventė, ir galvos skausmas

Mokyklos išleistuvės – vienas svarbiausių, įsimintiniausių, ypatingiausių gyvenimo momentų. Ši šventė nejučiomis siejama su branda, laisve, svajonėmis, dideliais siekiais, įsivaizduojama ateitimi... Kaip ir kiekviena ypatinga proga, išleistuvės taip pat reikalauja didesnio dėmesio, atidesnio pasiruošimo.

Kada mokslo vaisiai saldūs?

Abiturientai, išlaikę abitūros egzaminus, laukdami jų rezultatų, jau suka galvas, kur tęsti mokslus. Ar galima įgyti gerą išsilavinimą ne didmiestyje, o savo gimtajame mieste? „Taip“, - tvirtina Kauno kolegijos Tauragės skyriaus vadovė Diana Vaitiekienė teigdama, jog tauragiškiai turi išskirtinę  galimybę neišvykdami iš namų įgyti Kauno kolegijos, vienos iš lyderiaujančių mokymo įstaigų, diplomą.

Vakaruška be muštynių kaip vestuvės be nuotakos

Tai vienas iš projektinių rašinių, kurių nespėjo parašyti šviesaus atminimo „Tauragiškių balso“ korespondentas Tadas Meiželis. Nespėjome paklausti, koks buvo jo sumanymas, kuria linkme ketino kreipti savo mintis. Galbūt tereikia tik „įjungti mąstymo aparatą“, kaip dažnai sakydavo Tadas, ir atsiduoti minčių tėkmei.

Lažybos iš... gyvenimo

Kiekvienas girdime kažką vadinant „alkoholikais“,  kažką „narkomanais“... Kaip pavadinti žmones, priklausomus nuo azartinių lošimų, lažybų iš pinigų? Vyriausybė pakankamai dėmesio skiria kovai prieš smurtą  – fizinį, psichologinį – kovai prieš alkoholį, rūkalus, narkotikus. Tačiau apie „apsigyvenimą“ lošimo namuose kalbama mažokai, ko gero, nemaža dalis garbesnio amžiaus žmonių net nesuprastų, kur čia apskritai tas šuo pakastas.

Stebuklingas formulių ir skaičių pasaulis

Matematika. Vieniems – tai visų mokslų karalienė, kitiems - nuobodybė ir nesuprantamas skaičių ir formulių košmaras. Vien todėl, kad be matematikos niekur neišsiversi, visi atkakliai siekiame ją pažinti, suvokti, išmokti. Tik ar visiems tai lengvai pavyksta? Ar visi galime su džiaugsmu pasinerti į  stebuklingą skaičių pasaulį? Kodėl vienus  ši griežto loginio mąstymo „dama“ su džiaugsmu priima į savo glėbį,  o kitų net  pro duris neįsileidžia?

Man dykinėti nėr kada

Tėvus nuolat girdime guodžiantis, kad jų vaikai praleidžia daugiausiai laiko prie kompiuterio – nebeliko noro skaityti knygų, kitų pomėgių. O atžalos neretai atšauna: „Tauragėj (čia, namie, kur nors – aut. past.) – nuobodu, nėra kas veikti“ ir panašiai. Gal iš tiesų auga dykinėtojų karta, kuri neturi tikslų, svajonių, kuri įsivaizduoja, kad iki gyvenimo galo jie „kirmys“ prie kampo ar kokių naujų technikos naujovių, o tėvai neš jiems lėkštes su maistu ar traškučių pakelius?
 

Gyvenimo teatras

Kiekvienas iš mūsų vaidiname tam tikrą vaidmenį gyvenime. Apie tai, kaip mes save pateikiame bei valdome įspūdžius, vaizdžiai rašė amerikiečių antropologas E. Goffmanas. Jo socialinio bendravimo teorija remiasi „dramaturginiu“ modeliu, kuriame teatras laikomas socialinio gyvenimo metafora. Pasak Goffmano, kaip aktoriai scenoje rodo kai kuriuos savo kuriamo personažo aspektus, taip ir mes bendraudami rodome tam tikrus savo „aš“ vaizdus. Kaip ir teatras, realus gyvenimas susideda iš scenos ir užkulisių. Tik realiame gyvenime mes tuo pat metu esame ir aktoriai, ir publika, ir režisieriai. Ne visuomet mums patiems patinka pasirinkti vaidmenys, dažnai pajuntame, kad trūksta iškalbos ar drąsos mintims išreikšti, išlaikyti pauzę, kuri pasako daugiau nei žodžiai.
 

Paliko po pamokų...

Kokia veikla vaikams užsiimti po pamokų, rūpi ir tėvams, ir mokytojams. Pedagogai suvokia, kad pasaulyje esama dalykų, kurių  ir norėdamas vien pamokoje mokiniui neparodysi. Tėveliams aktualu, kad jų atžalėlės dykai laiko nešvaistytų, kuo daugiau sužinotų, kuo daugiau išmoktų. Jaunoji karta irgi ne pėsčia: viskas įdomu, viską norisi patiems atrasti ir išbandyti. Valdininkai tokius norus ir siekius patalpino žodžių derinyje „neformalusis ugdymas“. Ką tai reiškia visiems besidomintiems vaikų užimtumu?

Puslapiai

Reklama

 

 

 

 

  

 

tauragiskis.lt Webutation