23 Lapkritis 2017, Ketvirtadienis

 

Pirmas
 

Susitikome viename iš Tauragės restoranų, mane pasitiko kostiumuotas vyriškis. Išsitraukė bloknotą ir „smegenų pudrinimas“ prasidėjo. Visų pirma jis (pavadinkime tariamą verslininką Mariumi) pakišo lapą, kuriame buvo surašyti žodžių junginiai kaip, pavyzdžiui, „pagalba kitam“, „laisvas laikas“, „finansinė nepriklausomybė“ ir pan. Paprašė išsirinkti vieną labiausiai patinkančią frazę. Kadangi domiuosi literatūra apie finansus, ilgai nemąsčiau ir pabraukiau jam „finansinė nepriklausomybė“. Jis apsidžiaugė ir džiaugsmingai tarė: „galėsime dirbti!“. Vėliau, t.y. apie kokią 1 valandą ir 40 minučių, jis ant lapo braižė įvairias schemas, diagramas, kartojo žymias citatas apie pinigus, dažnai ką nors sakydamas, rėmėsi R. Kijosakiu, į padanges kėlė jo knygą "Pinigų srauto kvadrantas", kad būtų įtaigiau ir prikaustytų  dėmesį, nuolat minėjo mano vardą. Prasitarė, kad yra verslininkas, įvairiuose Lietuvos miestuose, užsienyje turi daug verslo partnerių. Kadangi nuo schemų ir diagramų jau ėmė skaudėti akis, nekantravau apie šitą ypatingą verslą išgirsti kažką konkretaus. Marius įnirtingai toliau braižė schemas, aplink mane popieriuje „apstatė“ daug kitų žmonių ir pavadino juos „rinka“. Paaiškino, kad, prisijungus prie šito verslo, jau po keleto metų į sąskaitą pradės kristi pinigai, o po keliolikos metų nereikės dirbti visai, pinigai kapsės šiaip sau. „Argi ne „super“? - klausė jis. Kalbėjo apie baseiną prie namų, kruizines keliones, atostogas salose, naujausius automobilius, draugus milijonierius ir pan. Kai mano kantrybė, kalbant apie verslą x, ėmė sekti, pagaliau jis ištarė stebuklingojo verslo pavadinimą – „EMWAY“. Žodžiu, aš turiu pirkti ne iš „Maximos“ ar „IKI“, o tik iš „EMWAY“, nes čia neva nėra tarpininkavimo mokesčių. Pakalbėkim apie tai, ką „verslininkas“ nutylėjo:

  1. Norint tapti verslo partneriu (nesupykit AMWAY fanatikai, tai skamba išties juokingai), reikia įsigyti licenciją, kuri kainuoja.
  2. Metinis mokestis.
  3. Apgaulinga balų sistema. Tarkime, kad aš ir mano „verslo partneriai“ per mėnesį nuperkame prekių už 5000 litų, kažkoks procentas nuo šios sumos grįžta man (nedidelis, beje). Tačiau jis nutylėjo, kad jei kažkurį mėnesį prekių aš įsigysiu už, tarkim, 4900 litų, t.y. nesurinksiu reikiamos sumos, tai kito mėnesio pradžioje pradėsiu nuo nulio (ir nuo tų 4900 litų nieko negausiu, nors laiko ir pastangų įdėta). Pagalvokime logiškai, kiek Tauragėje yra žmonių, kurie kas mėnesį pirks, mano nuomone, siauro asortimento (apie kokybę nekalbėsiu - ne mano sritis) prekių už mažiausiai 500 litų? Kokią armiją žmonių aplink save turiu turėti, ir už kiek jie turi pirkti, kad per mėnesį būtų nupirkta prekių už, pavyzdžiui, 10 000 litų? (Tada į mano sąskaitą šis tas įkristų...)
  4. Verslo seminarai. Marius kelis kartus paminėjo, kad man būtina vykti į verslo seminarą Vilniuje. Susitiksiu su įtakingais žmonėmis, praplėsiu akiratį. Nutylėta, kad seminaras kainuos apie 120 litų (+ kelionė į Vilnių). Mano nuomone, milijardinę apyvartą turinčiai bendrovei neturėtų būti keblu savo „verslo partnerius“ apmokyti nemokamai.
  5. Startinis paketas (apie 1500 lt)

Pokalbiui einant į pabaigą, su manim susitikti atėjusiam „verslininkui“ pasakiau, kad pagalvosiu. Jis neliko labai patenkintas ir atsakė, kad čia nėra ką galvoti, arba „darom verslą“, arba ne. Pakartojau jam, kad pagalvosiu.

Grįžau namo ir ėmiau iš esmės domėtis šiuo „verslu“. Internete pilna identiškų istorijų, tų pačių susitikomo scenarijų, tų pačių nutylėjimų ir t.t. Galiausiai radau puikų mokslinį straipsnį, kuris vadinasi „Ar Tinklinis Marketingas yra sąžiningo ir teisingo verslo modelis?“, kuris ir pateikė man visus atsakymus į iškilusius klausimus, išsklaidė abejones. Straipsnį perkaityti galite čia, jis išties įdomus ir naudingas. Po šio susitikimo šiek tiek pagailėjau savo sugaišto laiko, bet labiausiai tų verslininkų, kurie, kol tapo verslininkais, įdėjo daugybę žinių, nervų, laiko, pastangų, pinigų ir t.t. Ir keista, kad šiandien taip lengvai galima save vadinti verslininku, jei tu sutinki platinti bendrovės produkciją, o tavo verslo partneriu tampa kad ir kaimo bobutė iš Dacijonų kaimo, kuri nei apie verslą, nei apie pačios platinamą produkciją nieko neišmano. Nesu prieš Tinklinį Marketingą, tikiu, kad reikiamu metu žmonės galėjo iš to užsidirbti tikrai didelius pinigus. Galbūt čia aprašytas „verslo projektas“ būtų įdomus, jei apie jį aš sužinočiau maždaug apie 1959 metus, kai EMWAY tik įsikūrė, bet ne dabar, 2014-aisiais, kai pasaulyje yra milijonai šios bendrovės darbuotojų, visų save vadinančių verslininkais, ir kai aš šiandien būsiu pačioje žemiausioje piramidės pakopoje.

Daugiau informacijos čia.

Pardavėjams plauna smegenis 

 

 

 

Komentuoti

(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.
(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.
(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.

Reklama

 

 

 

 

  

 

tauragiskis.lt Webutation