15 Spalis 2019, Antradienis

 

Pirmas
 

Audronė ANULIENĖ

Tauragės suaugusiųjų mokymo centro istorijos mokytoja Audronė Sermontienė pakvietė į atvirą integruotą pamoką, kurios pagrindinis tikslas ir buvo ne tik paminėti 1949 metų kovo trėmimus, bet ir gyvai apie juos liudyti. Pakviestos viešnios, to paties centro matematikos mokytoja Danutė Guralnikova bei geografijos mokytoja Danutė Paulienė pasidalijo autentiškais prisiminimais, parodė fotografijų iš tremties.
Pirmiausia istorijos mokytoja Audronė Sermontienė papasakojo apie tų tolimųjų metų įvykius. Istorikai šią Baltijos valstybių žmonių tragediją vadina kovo trėmimais ir pripažįsta, kad anuomet „valstybės priešais“, „buožėmis“ ir nacionalistais vadinti vaikai ir moterys. Sovietų vykdyti masiniai trėmimai iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos yra tarp liūdniausių įvykių Baltijos šalių istorijoje. Stalino valdymo metais jėga į Sibirą buvo ištremta daugiau kaip 220 000 žmonių (neskaičiuojant politinių kalinių, kurių buvo dar daugiau).

Operacija ,,Priboj“

1949-ųjų kovo pabaigoje Sovietų Sąjungos saugumo tarnybos pradėjo kruopščiai suplanuotą operaciją, kodiniu pavadinimu „Priboj“ („Bangų mūša“). Operacijos tikslas buvo numalšinti „buožių“ pasipriešinimą kolektyvizacijai bei pašalinti partizanų rėmėjus. Sklandžiam tremties organizavimui į Lietuvą, Latviją ir Estiją papildomai buvo atgabenti apie 9 tūkstančiai karių, 2 tūkstančiai MGB agentų ir keli tūkstančiai sunkvežimių, kuriais į traukinių stotis turėjo būti gabenami ištremiamieji. Maskvoje buvo nuspręsta, kad tremties „brigadas“ sudarys dešimt asmenų, kurie pagal iš anksto sudarytus sąrašus važinėsis iš sodybos į sodybą ir gaudys „liaudies priešus“, „buožes“. „Brigadą“ sudarydavo trys MGB agentai, du vietiniai MGB kariškiai ir keli latvių, estų ar lietuvių komunistai. Traukiniuose, riedančiuose į Sibirą, apie 70 procentų „priešų“ buvo maži vaikai, moterys ir seneliai. Tą kovą iš Lietuvos buvo ištremta apie 32 tūkstančius žmonių.
1949 metų trėmimai nuo anksčiau vykusių skyrėsi ne tik organizavimu, bet ir tuo, kad šį kartą šeimos nebuvo išskiriamos, vyrai į Sibirą buvo vežami kartu su moterimis ir vaikais. Tiesa, vyrų Baltijos šalyse buvo likę nedaug, o gal MGB agentams jų tiesiog nepavyko pačiupti. Pasak MGB raportų, – 72 procentai tremtinių tą 1949-ųjų kovą buvo moterys ir vaikai iki 16 metų, 3 tūkstančiai tremtinių – seni žmonės, o beveik 2 tūkstančiai – vaikai, kurie buvo išvežti be tėvų. „Priboj“ trėmimo aukos buvo vežamos į Amūro, Irkutsko, Krasnojarsko, Novosibirsko, Omsko ir Tomsko sritis. Atvežti į tremties vietas jie privalėjo pasirašyti dokumentus, kurie draudė jiems grįžti namo.
1949 m. kovo 25–30 dienomis vietoj numatytų ištremti 22 tūkst. buvo ištremta net 32 tūkst. Lietuvos žmonių, daugiausia kaimo gyventojų. Trėmimai buvo tokie „sėkmingi“ ir gerai organizuoti, kad Kremlius po šios „operacijos“ ordinais bei garbės raštais apdovanojo net 75 organizatorius ir dalyvius. Visų jų pavardės puikavosi „Pravdoje“ taip palengvindamos darbą ateities istorikų kartoms ieškant nusikaltusių žmogaus orumui, teisingumui, humanizmui.
Tik mirus SSRS tironui J. Stalinui bei prasidėjus chruščioviniam atšilimui, daugumai tremtinių leista sugrįžti namo. Deja, lietuvių dalia buvo sunkiausia: komunistinė Lietuvos valdžia, vadovaujama A. Sniečkaus, nepaisydama centrinės valdžios sprendimų, dėjo visas pastangas, kad didelė dalis tremtinių negalėtų apsigyventi Lietuvoje, o sugrįžusiesiems būtų sudaromos nepakeliamos gyvenimo sąlygos.

Tremtis – ašaringa kelionė...

Danutė Sadauskaitė - Guralnikova – minėtų kovo trėmimų auka. Ji su tėveliais Bronislavu bei Pranciška Sadauskais 1949 m.  kovo 28-osios naktį buvo išvežti iš Kriokiškių kaimo (Šilutės raj.). Kriokiškių kaime tėvelis dirbo pradinėje mokykloje mokytoju. Prieš tremtį jis buvo atleistas iš darbo.
Minėta šeima, kaip ir daugelis kitų išsigandusių žmonių, buvo atvežta į Tauragės geležinkelio stotį, kur formavo tremtinių ešeloną. Žmonės susikrovė turimą mantą į gyvulinį vagoną ant narų. Viduryje vagono buvo pastatyta vadinama ,,buržuika”.
- Iš pradžių buvome atvežti į Nižniudinsko geležinkelio stotį. Iš ten su vežimu vežė į kolūkį ,,Talyi kliuči”. Po kelių mėnesių persikraustėm į Zimos rajoną, Centralnij Chazan pas tėvo gimines, kurie gyveno tenai jau nuo 1948 m., - dalijosi skausmingais prisiminimais mokytoja Danutė Guralnikova.
Mokytoja papasakojo apie savo vaikystę, mokyklinius metus Sibire, apie tai, kad po Stalino mirties šeimai grįžus Lietuvon nebuvo vietos, todėl visi vėl keliavo atgalios Sibiran dar dešimčiai metų. Tik 1970 metais Sadauskų šeimai pavyko grįžti Lietuvon, ji apsistojo Tauragėje pas gimines. Nelengva buvo grįžus...
Geografijos mokytoja Danutė Paulienė gimė Sibire, todėl ji galėjo pasidalyti tik tėvelių prisiminimais, liudijimais apie išgyvenimus tremtyje ir grįžus iš jos.
- Kiekvienas  ištremtas, o juo labiau tremtyje žuvęs žmogus pats savaime jau yra kaltinimo aktas sovietinio genocido byloje, - pamokos pabaigoje akcentavo istorijos mokytoja.
Tremtiniams atminti 2012 metų kovo 25-ąją dieną Pabaltijo šalyse uždegta tūkstančiai žvakučių.

Komentarai

 #
"TRĖMIMAI" - NKVD-KGB išradimas,masinių žudymų priedanga. Niekinga Rusijos imperija atsisako kompensuoti. Būtini ryžtingi,nuoseklūs teisiniai lietuvių žingsniai priverčiant žudikų imperiją kompensuoti.
 

Komentuoti

(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.
(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.
(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.

Reklama

 

 

Orai

Orai Tauragėje

Informacija