7 Gruodis 2019, Šeštadienis

 

Pirmas
 

Sekmadienį po vidurdienio Šventų Mišių Tauragės Švenčiausiosios Trejybės klebonas Alvydas Bridikis pakvietė tikinčiuosius į bažnytėlę užsukti ir rytoj, sausio 25 dieną, 18 valandą. Atvyksta Telšių vyskupas Jonas Boruta. Ganytojas atvyksta ne tik į katalikų parapiją. Po pamaldų kartu su dekanato kunigais ir tikinčiaisiais eis į kitą  Martyno Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčią, pas tikėjimo brolius. Toks dviejų konfesijų tikinčiųjų bendravimas, bendra malda Viešpačiui suartina žmones, leidžia geriau pažinti vieniems kitus. Ir atvirkščiai - nežinojimas gimdo visokius priešiškumus, nesusikalbėjimą.
Atsimenu savo vaikystę ir jaunystę Gediminaičių kaime netoli Švėkšnos. Kaime gyveno dvi evangelikų liuteronų šeimos. Kaimynai su jomis bendravo, mielai ateidavo vieni kitiems į talką, tačiau kai kalba pasisukdavo apie tikėjimo reikalus, iš tų ,,kitokių“ šeimų kartais katalikai ir pasišaipydavo. Kaip čia taip, jų kunigas vedęs, augina vaikus, paniręs žemiškuose rūpesčiuose. Dar keisčiau, kad tiems ,,kitaip“ tikintiems ir kunigo ne visada reikėdavo. Mūsų kaimynas Jonas buvo sakytojas ir atlikdavo už kunigą daugelį bažnytinių pareigų. Kaimo ,,žinovai“ apšnekėdavo ir jiems keistai atrodžiusias kitokias evangelikų liuteronų bažnytines apeigas. Kaip čia taip, juk anie neina išpažinties pas kunigą, o ,,griekus“ tiesiai išsako Viešpačiui. Juk gali ir pasukčiauti, ne viską pasakyti... Aptarinėdavo ir tai, ko visiškai nežinojo. Tik po daugelio metų, atvažiavęs gyventi ir dirbti į Tauragę, artimiau susipažinau su tikėjimo broliais evangelikais liuteronais ir supratau, kokie tamsūs buvo mano kaimo žmonės. Lyg didžiausią šviesos spindulį prisimenu bendravimą su šviesios atminties vyskupu Jonu Viktoru Kalvanu. Dar ir šiandien tebesaugau kelis atvirukus su jo sveikinimais Šventų Kalėdų, Velykų progomis. Jie parašyti iš širdies, preciziškai kaligrafiška rašysena, primena ir primins iškilią asmenybę. Daugelis tauragiškių jį prisimena ir prisimins, nes ne vienam yra padėjęs, paguodęs sunkią valandą, gelbėjęs nuo žūties sunkiais karo metais. Net nesusimąstydamas, kad padeda kito tikėjimo žmogui. Šiandien Tauragėje turiu daugybę draugų, pažįstamų, išpažįstančių evangelikų liuteronų tikėjimą. Ir nenuostabu, juk čia - gausi jų bendruomenė. Nepatingėjau gavęs iš jų paskaityti ir taip vadinamas Martyno Liuterio tezes, pasigilinti, kodėl ir kiek skiriasi mūsų abiejų bažnytinė tvarka. Prisipažinsiu, nemažai dalykų mane net sužavėjo. Mat į gyvenimą ir pasaulį mūsų tikėjimo broliai neretai žvelgia pragmatiškiau, logiškiau. Ir demokratijos bažnytinėje tvarkoje pas juos matau daugiau. Niekada nepamiršiu šviesios atminties vyskupo Jono Viktoro Kalvano aštuoniasdešimtmečio. Sveikinti jo tada suvažiavo kunigai iš kelių pasaulio valstybių, susirinko visa parapija. Visi jie eina procesijoje aplink bažnyčią, o vyskupas  paskutinis. Baigiantis iškilmėms radęs progą paklausiau vyskupo, kodėl jis toje eisenoje paskutinis. Juk jis čia - svarbiausias. Šypsodamasis jis man atsakė: ,,Juk aš esu ganytojas. Einu paskui savo kaimenę ir stebiu, kad ji niekur nepaklystų. Tokia mano pareiga“. Sakau, tai kodėl mūsų kunigai eina procesijos priekyje? O jis ir sako - jūsų kunigai yra karvedžiai ir veda tikinčiuosius kaip kariuomenę. Ar galėjau ką paprieštarauti tokiai logikai?
Esu apkeliavęs nemažai pasaulio šalių. Tame tarpe ir valstybių, kur dominuoja evangelikų liuteronų tikėjimas. Tarkim, Suomija. Visada užsuku į bažnyčias. Skandinaviškosios evangelikų liuteronų bažnyčios itin žavi paprastumu ir pragmatiškumu. Daugelis naujai statytų net bažnyčių neprimena. Veikiau sales bendram susiėjimui, kolektyvinei maldai. Ten nepamatysi gausybės paveikslų ar skulptūrų. Net Šventieji apaštalai kai kur žymimi simboliais. Šventas Simonas - žvejo tinklas, Šventas Juozapas-  meistro pjūklelis... Supranti, kad čia niekas neblaško dėmesio, kiekvienas gali susikaupti apmąstymams, maldai. Ir jokiu būdu jau nebestebina ,,kitokia“ tvarka pamaldose, bažnyčioje.  Viešpats juk tas pats. Ir Šventas raštas tas pats, ir evangelistų pamokymai, ir paties Viešpaties žodis.
Kai pagalvoji, ir mus, Romos katalikus, juk tikėjimo broliai mato ,,kitokius“. Gal ir jiems kai kurie mūsų bažnytiniai kanonai atrodo keisti, ne tokie. Tačiau jie mus tokius ,,kitokius“ tolerantiškai priima. Rytoj mums bus atviros jų bažnyčios Tauragėje durys. Napamirškime užeiti, pabendrauti, pasimelsti kartu. Ir ne tik rytoj. Manau, evangelikų liuteronų Martyno Mažvydo parapijos klebonas Mindaugas Dikšaitis nė kiek nenustebs, jei ir šiaip kurią dieną pamatys savo maldos namuose kurį nors iš mūsų - Romos katalikų. Bendraukime, pažinkime vieni kitus, nes tikrai nesame ,,kitokie“.

Komentuoti

(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.
(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.
(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.

Reklama

 

 

Orai

Orai Tauragėje

Informacija