7 Gruodis 2019, Šeštadienis

 

Pirmas
 

Šiandien mūsų mažam ir darniam kolektyvui šventė. Jubiliejus. Sukanka 20 metų nuo tos dienos, kai ,,Tauragiškių balsas” iš valstybinės įstaigos tapo uždarąja akcine bendrove. Tai yra, ,,nutrūko nuo valdžios lenciūgo” ir tapo atskiru juridiniu asmeniu, atsakingu už save, savo veiksmus ir… išgyvenimą. Tie pirmieji Lietuvos nepriklausomybės metai skatino žmones mokintis demokratijos, naujo gyvenimo. O demokratija neįmanoma be žodžio ir spaudos laisvės. Mano kolegos žurnalistai šitą puikiai žinojo ir tada, ir šiandien - po dvidešimties metų. Todėl 1991-ųjų vasarą, kai tik įsigaliojo Privatizavimo įstatymas, ėmėme kurti planus, kaip išsilaisvinti nuo valdžios diktato. Tuo tarpu kasdien pasiekdavo naujienos apie gimstančią mafiją, aktyviai besiskverbiančią į tą privatizacijos procesą. Po Tauragę įžūliai važinėjo skustagalviai treniruoti mafijozų berniukai, o jie patys jaunai tuometinei valdžiai diktavo sąlygas, ką norėtų pasiimti sau, ką bent laikinai palikti. Naktimis ėmė liepsnoti „nepaklusniųjų” butai, miestas laidojo pirmas aukas - ne tik sudegintas, kitaip nužudytas, bet ir ,,netyčia” mirusias nuo infarkto.  Jautėme, jog banditų žvilgsniai tuoj tuoj nukryps ir į žiniasklaidą. Perspektyva tapti tokių ,,verslininkų” liokajais mūsų visiškai neviliojo. Todėl kolektyviai redakcijoje apsisprendę nutarėme veikti ryžtingai. Mat mūsų beveik jokio turto neturinčiai valstybinei įstaigai Privatizavimo įstatymas tada numatė vieną galimybę - viešą akcijų pasirašymą. Tai yra, paskelbus, jog redakcija privatizuojama, per mėnesį bet kas galėjo ateiti į savivaldybę ir mūsų akcijas pirkti. Tame tarpe ir mafijozų gaujų parankiniai. Surizikavome. Gal nespės susigaudyti? Juk dar tiek mieste ,,gardžių kąsnių”, kuriuos skubės pirmiausia praryti. Prašėme valstybės privatizavimo komisijos kuo skubiau leisti mus parduoti, tikėdamiesi bent jau didesnį akcijų paketą nusipirkti patys redakcijos žurnalistai ir kiti darbuotojai. Po kurio laiko šventėme pergalę, rašėme naujai kuriamos uždarosios akcinės bendrovės įstatus, kuriuos įregistravome 1991 metų gruodžio 30 dieną ir gavome juridinio asmens pažymėjimą.
Neapsakomai naivūs tada buvome tikėdami, jog valdžia mus tikrai paleido. Apie tai, kaip rafinuočiausiomis formomis valdantieji bandė mus sutrypti, sužlugdyti, galima parašyti visą romaną. Net su tęsiniu. Kartais kildavo mintis, gal be reikalo ,,nuogi lindome į dilgėles”, kaip anuomet sakydavo šviesios atminties akademikas Eduardas Vilkas. Gal reikėjo verčiau laukti, kol atsidursime po kokios nors organizuotos nusikaltėlių grupuotės ,,stogu”. Šie kartais elgdavosi net garbingiau… Tuo tarpu valdžia Tauragėje ,,vartaliojosi”- kairiuosius keitė dešinieji ir atvirkščiai. Tačiau nei vieni, nei kiti redakcijos nepamiršdavo. Klerkai buvo tapę mūsų nuolatiniais ,,svečiais”, tarsi kolektyvo nariais. Plačiai sumintais takais nuo savivaldybės link redakcijos tįso kalbos tvarkytojų maršrutai. Atminimui vis palikdavo po raštą dėl kokios surastos klaidelės ir grasindavo tūkstantinėmis baudomis. Dažniausiai pavakare atsirasdavo vyrukai su metrais ir kitokiais prietaisais matuoti patalpų. Gal bestatydami kokį kvadratinį metrą nuslėpėme, žemės pėdą užgrobėme. Būdavo, ryte jau susišneki, išaiškini situaciją, po pietų koks Petriukas jau persigalvojęs, vėl siunčia savo berniukus iš ,,valdiškų namų” tiesiai į  Vinco Kudirkos g. 18. Viena valdininkė buvo sumaniusi mūsų namą atimti, paversti jį vaikų darželiu. Kokia kilni šitokios akcijos sumanytojams atrodė jų mintis… Neiškentęs patyčių pažadėjau nusipirkti automatą ir redakciją ginti nuo naujųjų grobikų. Laimei, atakos išvengėme. Tada ana pusė ėmėsi sovietmečiu išbandytų metodų - papirko ar šiaip įkalbėjo kelis mūsiškius ,,nutekinti informaciją“. Sekti ir kasdien skųsti sužinojus apie menkiausią buhalterinę klaidą. Po redakciją ėmė vaikščioti FNTT vyrukai, buvo ir bylą užvedę dėl neva nelegalaus darbo. Mat vienas pensininkas buvo priėmęs „Tauragiškių balso“ redakcijai kelis skelbimus ir taip ,,nelegaliai” dirbęs net… daugiau nei pusvalandį. Gal tiems žmonėms šiandien gėda? Duok Dieve, kad taip būtų.
Suprantamas valdžios noras turėti spaudą lyg kokį šunį. Reikalui esant paleidai, kad ką nors apkandžiotų. Pamenu, vienas profesorius mūsų broliją ,,šunauja” ir vadino. Įdomu tai prisiminti po ištisos virtinės prabėgusių metų. Ir pasidžiaugti, kad be grandinių sutinkame Naujuosius 2012-uosius metus.
Mieli mūsų skaitytojai, UAB ,,Tauragiškių balsas” žmonės jums linki kuo geriausių ateinančių metų, sėkmės, sveikatos ir stiprybės įveikiant nepriteklius ir kliūtis. Nežiūrint į nieką, išlikime sieloje laisvais ir nepriklausomais, nes tai - pati brangiausia vertybė, kokios nusipelnėme per tuos dešimtmečius. Su Naujaisiais Metais, už mūsų šiltus būsimus susitikimus laikraščio puslapiuose kitąmet.
 

Komentuoti

(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.
(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.
(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.

Reklama

 

 

Orai

Orai Tauragėje

Informacija