23 Lapkritis 2017, Ketvirtadienis

 

Pirmas
 

Pirmiausia kyla mintis apie Briuselio vėjus. Neseniai sužinojau, esą Europos Sąjunga šiuos, 2012-uosius metus paskelbusi pagyvenusių žmonių metais. Taip sakant, siekiant atkreipti dėmesį į senjorus, jų gyvenimą, kad šie pernelyg greitai nepasentų, integruotųsi į visuomenę. Tačiau mūsų politikai tą misiją, matyt, suprato kitaip. Pirmiausia vienas Seimo narys sumanė, jog mūsų senjorai nelabai besiorientuoja aplinkoje, pateikė įstatymo pataisą, jog 65-erių sulaukęs žmogus vienas, be pašalinių pagalbos, nebegali priimti sprendimų ir privalo pas notarą, į kitas valdiškas įstaigas vaikščioti su palyda. Kitas Seimo narys ,,pažengė dar toliau“. Nutarė pagyvenusiųjų žmonių metais įteisinti eutanaziją. Tai yra ,,geranorišką“ numarinimą. Ta ,,akcija“, be abejonės, būtų pirmiausia nukreipta į senukus. Juk kiek yra Lietuvoje žmonių, belaukiančių kol numirs koks turtingas giminaitis ir liks jo palikimas. Jau nelaukiant eutanazijos įteisinimo įstatymo girdėjome ne vieną istoriją, kaip anūkai užplumpina senelius, vaikai - tėvus. Vien dėl turto, palikimo. O jei bus galima  tai padaryti legaliai, ,,oriai“? Tik pakišant seneliui popierėlį, kad jis pasirašytų, ir jis - tas senelis - jau numirėlis... Ar daug mes skaitome, po kuo pasirašome? Ir suskaityti nespėsi, nes šiuolaikiški, gudrių juristų sukurti dokumentai turi tiek ,,plonybių“ ir yra tokie ,,stori“, kad pilnai susipažinti prireiktų  ne mažiau laiko nei Uspaskicho advokatams su bylos medžiaga. Jau daug kartų vartausi Vilniuje, ligoninėje. Ir kaskart pasirašinėju daugybėje vietų. Po kiekvienu sakiniu. Jų nebeskaitau. O kas, jei viename būtų įrašyta, jog noriu ,,nusimarinti“ eutanazijos būdu. Ir pasirašyčiau. Kas galėtų  vėliau paneigti, kad tai buvo klaida. Bet per klaidą ,,eutonazijuotojo“ juk nebeprikelsi... Siekiant išvengti teismo klaidų mūsuose paskelbtas moratoriumas mirties bausmei. Jei po kiek laiko paaiškėtų apsirikimas, iš kalėjimo dar galima žmogų paleisti. Iš kapo - niekada. Tai kodėl kai kurie Seimo nariai skuba marinti senukus? Tik siekdami išgarsėti, pasirodyti, kad ir jų galvose mintys knibžda, kad jų smegenys turi vingius.
Tais įstatymų kūrėjų ,,vingiais“ vinguriuoja ir daugiau keistų idėjų. Antai šios savaitės pradžioje kai kurie puolėsi ,,palengvinti“ ne tik senjorų, bet visų gyventojų dalią. Atseit, mažinkime PVM mėsai, kiaušiniams, nes Šventoms Velykoms nebebus ko dėti ant stalo. Taip sakant, pirkėjai atsimins mūsų iniciatyvą ir rudenį, kai puls prie balsadėžių. Bet juk ,,maigė“ tą pridėtinės vertės mokestį, akcizus jau ne kartą. Ir kas iš to išėjo? Maisto produktų ir kitos kainos po kiekvienos tokios ,,akcijos“ tik kilo aukštyn. O tas mokesčių sumažinimas gulė ne į pirkėjų, bet pardavėjų kišenes. Jos tik pampo ir storėjo. Tą matė ir įstatymų leidėjai, todėl dabar keletas jų dar prigalvojo barjerus prekybininkams. Sako, priimkime pataisas, kad didmeninėje prekyboje prekių kaina negalėtų būti 25 procentais, o mažmeninėje – 50 procentų didesnė nei gamintojo. Iš pirmo žvilgsnio tai lyg ,,apynasris“ godiems prekybininkams. Bet kas ir kaip jį užmaus? Juk prekių tūkstančių tūkstančiai, gamintojų - taip pat. Ir vienų, ir kitų nustatomos kainos keičiasi vos ne kasdien, o didžiuosiuose prekybos centruose – keliskart  per dieną. Vadinasi, reikėtų šimtų ar net tūkstančių kontrolierių, kurie sektų, kaip laikomasi tų procentų. Ir niekas negalvoja, kad jų išlaikymas kainuotų gal net dešimteriopai brangiau nei būtų naudos pirkėjams. Jos tikrai nebūtų. Juk rinkos ekonomikoje bet koks  kainų reguliavimas iš viršaus apsiverčia ,,aukštyn kojomis“. Juk savo valstybėje jau turime ištisas kontrolierių armijas, vedamas ,,generolų“, tarp kurių vis vyksta koks nors tarpusavio karas, per kurį tai vieno, tai kito antpečiai nulekia. Kol  žiūrime tuos spektaklius, nė nepastebime, kad pabrango degalai, kiaušiniai, pienas, mėsa... Ir piktintis nebespėjame, kad kiaušinių dešimtis jau kainuoja 7-8 litus, o benzino litras- 5. Perkame ir tiek. Ir per Šventas Velykas stalai nebus tušti. Ar prisimenate sovietmetį, kai parduotuvėse buvo tik jaučių kojos, o šventiniai stalai namuose vis vien buvo apkrauti valgiais. Kaip sakoma, išgyvenome nepriteklių, išgyvensime ir šiandieninį ,,perteklių“. Ir nereikia mums valdžios ,,rūpintojėlių“. Kaip nors pasirūpinsime patys. Kaip sako žemaičiai, jei Dievas davė dantis, tai duos ir duonos...  

Komentuoti

(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.
(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.
(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.

Reklama

 

 

 

 

  

 

tauragiskis.lt Webutation