12 Gruodis 2019, Ketvirtadienis

 

Pirmas
 

Kai persukome laikrodžius į žiemos laiką, atrodo, jog diena beveik ir nebeišaušta. Tokį jausmą patyriau ir vakar, praleidęs tą trumpąją, kadaise politikės Andrikienės lengva ranka ,,sureguliuotą” mano darbo dieną. Tamsoka už lango tebebuvo ir aštuntą ryto, kai pradėjau darbą, tamsa pasitiko ir užvėrus darbovietės duris. Vadinasi, visas nuo darbo laisvas laikas - juoda naktis. Kažkaip liūdna pasidarė. Tačiau prisiminiau čiukčius ir kitas Šiaurės tautas, kurios po pusę metų dienos visai nemato, ir šviesiau dūšioje pasidarė. Yra dar ir tamsiau gyvenančių…
Džiugina ir tai, kad gatvės apšviestos, kad į namus sulindę galime įsijungti televizorių, daugiau lempų užsidegę knygą paskaityti. Ir, beje, tas tamsusis metų laikas - ne amžinas. Kiek čia liko, nepilni du mėnesiai, ir vėl diena pradės ilgėti, saulutė kops aukštyn. Kaip ir dera senam, tradiciškai auklėtam lietuviui, nepamiršau, jog šis metų laikas vadinamas adventu. Tai yra savotiškas gamtos ir žmogaus atokvėpio metas, vieno gyvenimo ciklo pabaiga ir pasiruošimas kitam. Pamenu, dar vaikas būdamas stebėdavausi, kodėl pokario kolūkiečiai vėlyvą rudenį darbus ,,į naktį” nukeldavo. Javų kūlimas, arba taip vadinamos ,,mašinautės” vykdavo vakarais, prie ,,liktarnų”. Klojime, būdavo, sukabins tas ,,liktarnas“ - žibalinius ,,šikšnosparnio“ tipo žibintus, ir pradės zvimbinti kuliamąją, kišdami į jos besotę gerklę  paleistus javų pėdus. Linus mindavo kažkodėl taip pat naktį. Jaujoje būdavo dar tamsiau, nes nuo šutinamų linų kildavo garas. Dar arklys, sukdamas ,,ruzvelkį” stambiai prakaituodavo. Nematėte niekada ,,ruzvelkio”? Užsukite į buities muziejų, pamatysite. Tai toks mechanizmas, kai aplink varoma ,,gyvoji traukiamoji jėga“, lietuviškai sakant - arkliai, varomi ratu suka didelį krumpliaratį, o tas - mažesnius, pastarieji - linų minamąją ar kitą kokį mechanizmą. Andrikienės tada dar nebuvo, gyvenome pagal Maskvos laiką. Bet vis vien būdavo tamsu. Rusai jau susiprotėjo, nuo šio rudens nebesukinėja laikrodžių pirmyn atgal. Mes, deja, gyvename pagal ES direktyvas ir savo laikrodžius derinsime prie Briuselio.
Pamenu, vienas mūsų politikas, beje tame pačiame Briuselyje, šiandien šiltai ir šviesoje sėdintis, patarė į laikrodžius nė nežiūrėti, o žiūrėti į Saulę. Kada ji teka, tada keltis, kada  leidžiasi - eiti gulti. Saulės, aišku, nepasukinėsi, ne politikų nosiai. O šiaip jie patį perkūną sugalvoja. Bet geriau negadinkime sau nuotaikos, juk ir taip daktarai sako, jog šis vėlyvo rudens laikas yra ,,depresinis”. Išgirdęs šį teiginį mano bendraamžis kaimynas Dominykas gerokai įsižeidė. Juk gyvename laisvoje šalyje, kokių norime užsiėmimų, tokių prisigalvojame. Tiesa, jis pats yra giliai tikintis katalikas ir  į vakaruškas per adventą nevaikšto ne tik dėl garbaus amžiaus. Adventas yra adventas - sako jis. Nedera garsiomis dainomis gerklę plėšyti, ,,tanciavoti”. Verčiau pasimelsti belaukiant didžiausios metų šventės - Kristaus gimimo - Šventų Kalėdų. Ir pasakoja bežinąs, kaip jo tėvai bei kaimynai dar prieš karą susieidavę kartu vakaroti. Visokias ,,baikas“, pasakas ir nutikimus pasakoję, o kad rankos dykos nebūtų - tai ,,šebalbonus” aižę , tai virves iš kanapių viję. Apie tai, kad kanapės kitaip gali ,,pralinksminti”, niekas tada nė nežinojo. Kaimo bernai tada poterius taip pat tik tėvų priversti kalbėdavo, o šiaip kėsindavosi kokią šunybę iškrėsti  tai vežimą išardę tamsų vakarą ant stogo dalimis sukelti ir vėl ten surinkti, tai vaiduokliais persirengę labai ,,pabažną” ūkininkę Apolioniją išgąsdinti. Dabar nei šiaudinio stogo kur besurasi, nei ką balta drobule beišgąsdinsi. Pasikeitė laikai. Bet tų senųjų pamiršti nereikėtų. Juk ir pramogos tada, nors ne itin turiningos, buvo labai mielos ir jaukios.
Ir to fakto, kad šis laiko tarpas po Visų Šventųjų iki Šventų Kalėdų adventu vadinasi, bent šiek tiek tikinčiam žmogui pamiršti nederėtų. Net jaunoms damoms, kasdien besirūpinančioms savo kūno kilogramais, pravartu būtų vietoje visokiausių šiandieninių dietų prisiminti advento pasninką, kuris nėra kas nors kita, kaip raginimas sveikai gyventi, neleisti kūnui būti viršesniam už sielą. Verčiau tegu žmogus turi didelę sielą, bet smulkesnį kūną nei atvirkščiai. Šį laikotarpį bažnyčia ragina prisiminti vargstančius brolius. Dalintis su jais maistu, drabužiais ir visu kuo kitu. Dalinkimės ir geru žodžiu, juk kartais jo reikia labiau nei drabužių ar maisto. Tegu adventas būna gerų, šviesių darbų metas. Nuo to ir gilaus rudens sutemos ne tokios tamsios atrodys.

Komentuoti

(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.
(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.
(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.

Reklama

 

 

Orai

Orai Tauragėje

Informacija