21 Lapkritis 2017, Antradienis

 

Pirmas
 

Nors dalis visuomenės į medžiotojus žiūri neigiamai - kaip į gamtos priešus - Tauragės urėdijos vyriausiasis miškininkas Antanas Gaudiešius save ir savo kolegas medžiotojus vadina gamtininkais. Jo manymu, profesionalus medžiotojas nekelia sau tikslo sumedžioti kuo daugiau žvėrių, tačiau stengiasi savo medžioklės plotuose tvarkytis taip, kad juose vyrautų pusiausvyra ir harmonija.
Miškininkų ir medžiotojų dinastija

Visi Gaudiešių šeimos vyrai -miškininkai ir medžiotojai. Iš Plungės rajono Kulių miestelio kilęs Antanas Gaudiešius į Tauragę atvyko baigęs Lietuvos žemės ūkio universitetą pagal paskyrimą. Tėvo pėdomis pasekęs jaunuolis universitete įgijo miškininko specialybę. Tauragę pasirinko atsitiktinai, kai sužinojo, jog yra laisva darbo vieta buvusioje Sakalinės girininkijoje.
Praėjusį savaitgalį 55-erių metų sukaktį atšventęs vyras yra sukaupęs nemažai patirties, kuria dalijasi su savo sūnumi Aidu - taip pat miškininku ir medžiotoju. Pasak pono Antano, jis pats medžiotoju tapo dar besimokydamas Žemės ūkio universitete, trečiame kurse.
- Universitetas turėjo savo mokomuosius medžioklės plotus. Mums, jauniesiems medžiotojams, vadovavo dėstytojai. Kai tik įstojau į medžiotojus, nuvažiavau į Vilnių ir už paskutinius pinigus, kiek tuo metu turėjau, nusipirkau medžioklinį šautuvą. Prisimenu ir pirmąjį savo laimikį -kiškį, kurį pavyko sumedžioti gana nesėkmingai, tik po trijų šūvių, - prisiminimais dalijosi pašnekovas.
Nuo vaikystės pamėgęs gamtą, miškus, ponas Antanas sakė, jog abu su žmona Eugenija net visiems trims savo vaikams vardus stengėsi parinkti susijusius su gamta. Vyriausioji duktė vardu Eglė - Tauragės nekilnojamojo turto agentūros direktorė, jau minėtas sūnus Aidas - Eičių girininkijos girininko pavaduotojas, o pagrandukė Giedrutė - Žalgirių gimnazijos absolventė.
Atvykęs į Tauragę prieš 32-ejus metus Antanas Gaudiešius pradėjo dirbti Sakalinės girininkijoje. Apie pusę metų dirbo girininko pavaduotoju, vėliau aštuonerius metus - girininku. Dabar jis - Tauragės urėdijos vyriausiasis miškininkas. Eigulys, medžiotojas buvo ir jo tėvas, kuris jau prieš septynerius metus iškeliavęs Anapilin. Jo medžiokliniu šautuvu dabar naudojasi Antano sūnus Aidas. Abu jie - „Sakalo“ medžiotojų klubo nariai, kuris vienija apie 40 medžiotojų. Klubui vadovauja Jurgis Maroščikas. Antanas - klubo valdybos narys. Šiam medžiotojų klubui priklauso dalis Ųilinės ir Eičių girininkijų. Iš viso, pasak Antano, Tauragės urėdijos teritorijoje yra 15 medžiotojų klubų.

„Sėdim bokštely, kol numirštam...“

Dabar, po naujųjų metų, pašnekovo teigimu, galima medžioti tik šernus, kiškius ir elnių jauniklius. Aišku, dar ir plėšrūnus - lapes, kiaunes, šeškus ir kt., kurie be jokių apribojimų medžiojami apskritus metus.
- Visi medžiotojai pajuto praėjusios šaltos ir sniegingos žiemos padarinius - ženkliai sumažėjo stirnų, nes neišgyveno jų jaunikliai. Kitų žvėrių pokyčių nejaučiame. Tačiau jei ši žiema bus palanki miško žvėrims, turėtų atsistatyti ir stirnų populiacija. Savo medžiotojų klubo susirinkime priėmėm sprendimą nemedžioti stirnų patelių, - pasakojo medžiotojas.
Antanas Gaudiešius su nostalgija prisimena sovietmetį, kada buvo pilnos girios žvėrių. Tuomet ypač populiarios būdavo varyminės medžioklės, nes nereikėjo taip kruopščiai atrinkti medžiojamų žvėrių. Dabar dažniausiai medžiotojai tyko bokšteliuose, ypač pavasarį, kai stengiamasi apsaugoti pasėlius. Ponas Antanas įsitikinęs, jog šis medžioklės būdas - praktiškiausias, nes lengviau padaryti atranką, atrinkti ligotus žvėris, stirnų jauniklius. O bėgantį žvėrį būtų žymiai sunkiau įvertinti. Be to, tokiu būdu žvėrys mažiau blaškomi ir trikdomi.
- Varyminės medžioklės leidžiamos nuo vasario iki spalio mėnesio. Jos vyksta savaitgaliais, susirenka po 6-10 žmonių �" kaip klubo nariai susitaria. Varovai baido žvėris link medžiotojų, kad šie galėtų juos nušauti. Kitas medžioklės būdas - tykojant bokštelyje. Taip galima medžioti ir vienam ar su keliais draugais ir nebūtinai savaitgaliais. Medžiojant šernus leidžiama naudotis ir prožektoriais, kadangi šie žvėrys labiausiai kenkia pasėliams. Kitiems žvėrims medžioti prožektoriai nenaudojami. Tokie Europos Sąjungos reikalavimai. Naktis priklauso žvėrims, - įsitikinęs medžiotojas.
Paklaustas, kaip medžioklės sezoną ištveria medžiotojų šeimos, ypač žmonos, kai jų vyrų nebūna namie savaitgaliais, ponas Antanas sako, kad miškininkų ir medžiotojų žmonos su tuo jau seniai susitaikiusios. Tačiau už kantrybę joms kompensuojama rengiant vakarones, šventes gamtoje, kur ant laužo verdama sriuba.
- Anksčiau, kai buvo jaunesnės, mūsų žmonos dalyvaudavo net varyminėse medžioklėse - varydavo žvėris. Ne tik medžiotojai tarpusavyje, bet ir jų šeimų nariai yra draugai, dažnai laiką leidžiame kartu. Jaunimas, aišku, rečiau susirenka, jie labiau užsiėmę. Ne išimtis ir mano sūnus Aidas. Jis daug sportuoja, vis mažiau randa laiko medžioklei. Tik mes, senukai, sėdim bokštely, kol numirštam. Taip praėjusiais metais ir atsitiko - vienas medžiotojas mirė bokštely, tik ne mūsų rajone, - liūdnai pajuokavo ponas Antanas.

Brangiausias medžiotojo trofėjus - vilko kailis

Kaip ir kiekvienas medžiotojas, mano pašnekovas didžiuojasi savo medžioklės trofėjais. Jo teigimu, didžiausia garbė medžiotojui- sumedžioti vilką, nes šie žvėrys labai jautrūs. Jie medžiojami vėliavėlėmis aptveriant teritoriją, kur buvo pastebėtas vilkas. Šie žvėrys tokie atsargūs, kad kol nejaučia didelio pavojaus, pro vėliavėles neina.
- Kadangi Europa vilkus saugo, šiemet leidžiama nušauti tik penkis šiuos žvėris visoje Lietuvoje. Anksčiau būdavo leidžiama sumedžioti apie 30 vilkų. Mes, medžiotojai, manom, kad jų yra per daug ir šiais laikais vilkai jau nebeatlieka natūralios savo �" miško sanitarų - funkcijos. Vis dažniau gyventojai skundžiasi, kad vilkai sudrasko gyvulius. Praėjusią vasarą Eičiuose buvo papjautas veršis. Dabar pagal pėdsakus susekėm, kad Sakalinės miškuose vaikšto penkių vilkų gauja, - pasakojo Antanas Gaudiešius.
Pono Antano kolekciją puošia trijų vilkų kailiai. Medžioklės trofėjai paprastai įvertinami parodose, kurios vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Antano sumedžiotų elnių ragai su kaukolėmis yra pelnę vieną aukso, du sidabro ir vieną bronzos medalius.

Neišvengiama ir skaudžių, ir linksmų nutikimų

Medžioklėse netrūksta ir nuotykių bei nelaimingų atsitikimų. Per pastaruosius kelerius metus jų neišvengta ir „Sakalo“ medžiotojų klube. Ponas Antanas papasakojo, kaip du jo bičiuliai, neatsargiai elgdamiesi su šautuvais, neteko pirštų. Vienam „prišaudant“ šautuvą, užsikimšo vamzdis ir sprogo nusinešdamas vieną rankos pirštą. Kitas sumanė prie savo šautuvo pritaisyti optinį taikiklį. Kadangi darbas buvo atliktas neprofesionaliai, iššovus sprogo vamzdis, medžiotojas neteko rankos nykščio.
- Neseniai buvo ir linksmesnis nutikimas. Varyminėje medžioklėje mūsų svečias sužeidė šerną. Šis pasislėpė eglyne. Nusprendėme papietavę jį surasti. Vienas varovas - labai linksmas vaikinukas - vis nenustygo vietoje, rodė įvairiausius triukus, šokinėjo, vartėsi. Jis ir pasišovė pirmasis surasti sužeistą šerną. Surasti surado, bet įpykęs šernas iltimi perdūrė jam užpakalį, tad iš eglyno linksmuolis išlindo šlubuodamas, - juokėsi pašnekovas.
Neseniai ponas Antanas vos neprarado savo ištikimo medžioklės draugo - bavarų pėdsekio. Nors kiekvienas medžiotojas stengiasi pakirsti žvėrį vienu šūviu, nesuteikiant jam kančių, tačiau kartais pasitaiko ir nesėkmių. Pašnekovas prisimena prieš tris savaites nutikusią nelaimę, kai pabėgo pašautas šernas. Jo šuo turėjo kuo greičiau surasti žvėrį, kad būtų nutrauktos nelaimėlio kančios. Suradęs šerną bavarų pėdsekys ėmė loti, šis jį puolė ir aštriomis iltimis prakirto pilvą ir petį. Veterinaras susiuvo žaizdas ir suteikė viltį, kad šuo gyvens.

Žvėriena - Gaudiešių šeimos delikatesas

Ponas Antanas įsitikinęs, jog kiekvieno žvėries mėsa - delikatesas, tik reikia mokėti ją paruošti.
- Tą meną puikiausiai yra įvaldžiusi mano žmona Eugenija, - džiaugėsi vyras. - Ir patys valgom, ir svečius vaišinam - visi yra patenkinti. Iš žvėrienos ji paruošia ir kotletų, ir troškinių, ir įvairiausius kepsnius kepa su spanguolėm, bruknėm ir visokiausiais padažais. Na, o subproduktai, aišku, atitenka šunims. Mano misija - nušauti, gražiai apdoroti žvėrį ir parvežti namo, o toliau tvarkosi žmona.
Pašnekovas apgailestauja, jog apskritus metus žvėrienos netenka valgyti. Baigiasi medžioklės sezonas, baigiasi ir mėsa. Tuomet reikia ieškoti ūkininkų, kurie parduoda sveikai užaugintą produkciją.

Medžioklės įstatymai - netobuli

Kalbėjomės su ponu Antanu ir apie brakonierius bei jų juodus darbus, ir apie pagalbą žvėrims žiemą, besaikį jų šėrimą ir apie briedžiuko gelbėjimo operaciją Laukėsos durpyne. Visais klausimais miškininkas ir medžiotojas Antanas Gaudiešius turi tvirtą savo nuomonę. Jis įsitikinęs, jog medžioklės ūkį turi tvarkyti profesionalai. Besaikis žvėrių šėrimas tik atima iš gamtos natūralų vystymąsi. Jo manymu, medžioklės ūkyje reikėtų daug ką keisti, nes dabar medžiotojais gali tapti kas tik netingi. Tik medžiotojas profesionalas žino, jog iš gamtos galima paimti tik tai, ką reikia, nedarant jai žalos.

Kristina NEVELKIENĖ

Komentarai

 #
medziotojas- gyvynu zudytojas
 
 #
tiek daug dar niekada nekniso šernai.katastrofa kas atlygins padarytą žalą...
 
 #
YGYHUYTYTYUYTYRTUTYTYTGYYHGYTGFHYRTGTTGTYTYRHYRTRTGHGHYTYTRT6TBHGYYTYTTGJYTJYTJYTGHYTGJYTJTRFGGBGTR4RRTRBGHRTRRTFGTTRTRRHRHGTGHTRRRHTTHTHEHTRTHTTHTGHTHTFHTHTHTRHTGT TTJTJTTJHTTT KTTTTRRRTY5TRU4TRIRTIYUIYUIYUYIUYIUUYUU RTTFRHYTGT
 

Komentuoti

(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.
(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.
(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.

Reklama

 

 

 

 

  

 

tauragiskis.lt Webutation