17 Gruodis 2017, Sekmadienis

 

Pirmas
 

Baigėsi 2012-ieji, Maironio metai... Baigėsi ir Muziejų metai... Kyla įvairiausių klausimų, kuo gyventa, kuo tikėta greit pralėkusiais metais. Ar išties didžio tautos dainiaus Maironio kilnūs idealai buvo gaivinami, primenami benusiviliančiai, emigracijos srovei pasidavusiai mūsų tautai? Ar Poeto skelbtas patriotizmas šiandien nėra tik ,,muziejinio eksponato“ priminimas?

,,...belieka žiūrėti į ateitį...“ (Maironis)

Maironio lietuvių literatūros muziejus šiemet išspausdino dar niekada nepublikuotą Maironio tekstą ,,Saulėtas vainikas“, kuris išliko parašytas ant sąsiuvinio viršelių vidinės pusės. Sunku tekstą priskirti kokiam nors žanrui, greičiau tai tiesiog saviti pamąstymai ne tiek apie Poeto dabartį, bet apie ateitį: ,,...belieka žiūrėti į ateitį ir / apsisaugojimui nustatyti gaires, iš / kurių tvirtai pasiryžti nebeiškrypti, / (...), toliau skaityti, mokytis, / neapsileisti dvasiškai, svarbu – / dvasios maistas.“ Vadinasi, prieš mus gyvenusieji kūryboje ne tik atspindėjo savąjį laikmetį, ne tik prisiminė tautos didingą praeitį, bet siekė užrašyti savitus pamokymus, priesakus ir po jų ateisiantiems.

Maironis tarsi dvasios gydytojas iškėlė apsisaugojimo nuo banalumo, apsileidimo būtinybę, o vaistu pasiūlė geriausią dvasios maistą: ,,Mokslas – tai didžiausias / turtas, (...) tai didžiausia / galybė, kuri valdo pasaulį ne / tik materialųjį, bet ir dvasioms / duoda pakraipą, mokslas / vadovauja minioms...“ Juk tuo gydomasi ir šiandien! Ar ne todėl gausybė lietuvių jaunimo veržiasi į mokslą, juk sakoma, kad lietuvaičiai tiesiog serga ,,universiteto manija“.

Lietuvos maironiečių draugija

Netiesa, kad tik vyresnioji karta mena Maironį, jo veiklą, kūrybą, šviesus jaunimas pritardamas Poeto idealams prisiima įsipareigojimus cituodamas Maironį: ,,Paimsme arklą, knygą, lyrą / Ir eisim Lietuvos keliu!“ Tai Lietuvos maironiečių draugijos šūkis. Ši draugija, pradėjusi savo veiklą Sąjūdžio metais, dar 1989, jungia keletą tūkstančių moksleivių visoje respublikoje. Pasivadinusi poeto Jono Mačiulio – Maironio vardu, draugija savo veiklą grindžia didžiojo dainiaus priesakais. Meilė tėvynei, pagarba gimtojo krašto kalbai, kultūrai, istorijai, domėjimasis literatūra, galimybė išmėginti savo poetinius gebėjimus – tai maironiečių veiklos esmė. ,,Dvasiškai ir doroviškai tobulėti, ugdyti savo gabumus, valią ir būti teisingiems, doriems, darbštiems savo tautos, tėvų bei artimųjų labui,“ – toks maironiečių tikslas. Maironiečiai, domėdamiesi Maironio gyvenimu ir kūryba, siekia pažinti tautos istoriją, semiasi meilės bei pagarbos gimtajam kraštui, jo kalbai ir gamtai, šiems darbams žadina savo bendraamžius: ,,Mylėk, lietuvi, tą brangią žemę, / Kame nuo amžių tėvai gyveno” (Maironis).

Maironiečiai mūsų krašte gyvuoja per dešimtmetį. Pirmasis maironiečių būrelis įsteigtas Tarailių pagrindinėje mokykloje, jam vadovavo lietuvių kalbos mokytoja Rosita Simonavičienė. Trumpai toks būrelis veikė Žygaičių gimnazijoje. Iki šiol maironiečiai gyvuoja ,,Versmės“ gimnazijoje. Kasmet maironiečiai drauge švenčia Baltų vienybės dieną, Jurgines, Vasario 16-ąją. Siekdami kuo labiau pažinti savo kraštą jie susiburia vis kitoje šalies vietoje per Baltų vienybės dieną, Jurgines, o Vasario 16-ajai minėti rengiama konferencija Vilniaus universitete arba Lietuvių tautosakos ir literatūros institute. Baltų vienybės diena kartu su Latvijos jaunimo atstovais prieš ketverius metus švęsta ir Tauragėje, kur sugužėjo apie 800 maironiečių iš visos Lietuvos. Be abejo, nepamirštama apsilankyti Maironio tėviškėje Pasandravyje, Bernotuose bei Maironio lietuvių literatūros muziejuje, Maironio gimnazijoje Kaune.

Taigi, galima džiaugtis, kad Maironio idėjos gyvastingos iki šiol, ir ne tik minint Poeto jubiliejų, paskelbus Jo metus... Norėtųsi pažvelgt į tauragiškių maironiečių archyvą. Štai ištrauka iš jau studijas bebaigiančios buvusios ,,Versmės“ gimnazijos maironietės Inesos pranešimo Vasario 16-osios proga Vilniaus universitete

Maironio idealai ir dabartis

Žvelgiu pro laiko langą ir mąstau, kas ir kaip gyveno prieš mane, kas ir kaip gyvens po manęs... Greit mokyklinis suolas liks prisiminimų atviruku atminties albume. Mintimis bėgu į priekį, svajoju, kuo galėčiau būti, ką veikti, kas man patiktų, kas pritiktų. Pasidžiaugiu, kad esu laisva rinktis, kad gyvenu demokratinėje valstybėje. Lyg viskas aišku ir suprantama, netgi logiška.

Bet juk buvo ir kitaip. Buvo tautai sunkių dienų ir nebuvo taip gera, aišku ir suprantama, kaip toliau gyventi, kurį kelią rinktis: ar eiti savu, nors nelabai aiškiu takeliu, ar įsikibti į didesniojo, stipresniojo kaimyno ranką…

Analogiškoje kryžkelėje buvo atsidūrusi mūsų mažytė šalelė Lietuva. Gerai, kad žmonės nesitaikstė su nelaisve, su svetimos kalbos, nuomonės, tradicijų primetimu. Išties nuostabu ir tai, kad buvo tokių didingų žmonių, kurie gebėjo kitus pabudinti, padrąsinti, suaktyvinti mintį.

Ko gero, nesuklysiu sakydama (teneįsižeiždia kiti), kad pats didingiausias tautos šauklys, patriotas, dainius buvo mūsų pasididžiavimas ir paguoda – poetas Jonas Mačiulis – Maironis. Tai žmogus, kuris galėjo pamiršti save, savus rūpesčius ir dvasios negalavimus, ir mąstyti apie visą tautą, visą kraštą, jo problemas. Žmogus, kuris privertė ne vieno lietuvio širdį dainuoti: ,,Graži tu, mano brangi tėvyne...“ Dainavo žmonės, tikėjo Maironiu, tikėjo geresniu rytojumi – ir prasidėjo tautinis atgimimas: gražinta žodžio laisvė, paskui ir tauta tapo laisva, Maironis ją pavadino „Jaunoji Lietuva“. Jauna savo idėjomis, siekiu pradėti naują gyvenimą.

Maironio poveikis, anot Tomo Venclovos, „bendralaikiams“ – tiesiog stulbinantis. Šis didis žmogus gimtąją kalbą ir lietuvių poeziją pakylėjo iki pasaulinio pažinimo, iki aukščiausių standartų. Poeto žodis buvo toks įtikinantis, toks gyvas, kad lietuviai su Maironiu patys jautėsi dideli, stiprūs ir tikrai neatsilikę, nepasmerkti nutautėti ir išnykti. Tai Maironis parengė Lietuvą nepriklausomybei, nė kiek ne mažiau kaip Vincas Kudirka ar Jonas Basanavičius. Maironio įkvėpta tauta pasijuto ori, didi, pilnavertė ir verta laisvės, o „okupacijos tada virsta tik praeinančia istorine nelaime“: ,,Tačiau tėvynė dar nepražuvus; / Nušvis jos vėlei garbė spindėjus; / Nuslinks ta šmėkla, kaip ir nebuvus, / Saulutė džiugins vėl patekėjus“ („Nedaugel mūsų“).

Maironis brangino savo kraštą, kalbą, vertino jos didingą praeitį, gražuolę gamtą, gaivinančią tautosaką ir vis mąstė, ar ateities lietuvis sugebės saugoti, vertinti ir gerbti tai, kas nelengvai iškovota: ,,Jei po amžių kada skaudūs pančiai nukris / Ir vaikams užtekės nusiblaivęs dangus, / Mūsų kovos ir kančios, be ryto naktis, / Ar jiems besuprantamos bus? („Jei kada pančiai nukris“).

Aš, šiandienos lietuvė, galiu pasakyti, pripažinti ir patikinti, kad mano senelių, tėvų karta neišdavė Maironio idealų – jie taip pat ištvėrė ir karą, ir pokarį, ir okupaciją, ir tremtį, ir išpuolius prieš mūsų laisvę prie televizijos bokšto baisiąją sausio 13 – ąją; ištvėrė, kovojo už laisvę, kad man, mano kartai ir ateinančioms būtų gera gyventi laisvoje Lietuvoje.

Maironio įkvėpti

 

Minint Maironio metus, po visą Lietuvą skambėjo Poeto eilės, dainos... Mūsų krašte taip pat pagarbiai tartas Maironio vardas: šio Dainiaus 150-ąsias gimimo metines minėjo mokyklos, bibliotekos, ,,Tauragės radijas“, muziejai, kūrėjų klubai, bendruomenės.

Štai versmiškiai gimnazistai, vadovaujami gimtosios ir užsienio kalbų mokytojų, organizavo kūrybinį projektą ,,Maironio įkvėpti“. Minėto projekto turinys – daugiau kaip mėnesio trukmės integruotų pamokų ciklas: kurta Maironio motyvais, versta į užsienio kalbas – anglų, rusų, vokiečių, kai kurie originalesni tekstai išsiųsti net į respublikinį vertėjų konkursą; iliustruoti mokinių kurti tekstai, surengta paroda. Geriausi kūrėjai, vertėjai, iliustratoriai buvo apdovanoti per Maironio minėjimą ,,Pasivaikščiojimai su Maironiu“. Geriausiomis kūrėjomis išrinktos antrokės Lorijana ir Beatričė, jos iš Maironio eilių pavadinimų sukūrė originalų eilėraštį.

Lietuva brangi

Apsaugok, Viešpatie, Lietuvą brangią,

Kur didžios tvirtovės, kur Nemunas teka.

Apsaugok tą žemę, kur širdį vilioja,

Kur giedamos giesmės, kur dainiai dainuoja,

 

Kur jaunos dienelės prabėga kaip vėjas,

Kur vakaro mintys nuskrieja paukščiu,

Kur širdį ir protą gaivina Kūrėjas

Ir aukštinam Lietuvą skambiu žodžiu!

(Lorijana ir Beatričė)

 

 Paskelbta ir ypatingoji nominacija – Maironiškiausio teksto kūrėjas/ai, verta direktorės prizo ir Padėkos rašto.

Lietuva brangi

Lietuva, brangusis krašte!

Visad tu manoj širdy,

Tavo vėjas glosto veidą,

Paukščiai gieda ilgesy.

 

Kur pažvelgsi – švyti toliai:

Gėlės, pievos ir miškai!

Lietuva, tavieji lobiai

Širdį glosto taip svaigiai!

 

Tavo grožis – man gyvybė,

Amžinai guvi, tyra, šventa!

Manoje krūtinėj visad plaka,

Lietuvos širdis viena viena.

(Valdonė ir Sandra)

Kokie bus 2013-ieji metai?

Praleidome 2012-uosius su pakiliais Maironio posmais, puoselėdami pasididžiavimą Lietuva, jos tauriais, veikliais, patriotiškai nusiteikusiais žmonėmis, ypač džiaugtasi jaunimu, einančiu Maironio keliu. O ką gi mnėsime tuoj prasidėsiančiais 2013-aisiais?

Ateinančiais metais irgi rūpinsimės tautinėmis vertybėmis: 2013-uosius paskelbus Tarmių metais, siekiama populiarinti lietuviškas tarmes, palaikyti jų gyvybingumą ir vartojimo tradicijas. Kalbininkų teigimu, tarmių amžius gali būti apie 1000 metų, jos yra svarbus šaltinis tautos ir ypač kalbos istorijai. 2013-aisiais sukaks 115 metų, kai poetas ir kalbininkas Antanas Baranauskas parengė pirmąją lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją, ir 50 metų, kai ši klasifikacija buvo patobulintas. Dabar yra skiriamos dvi tarmės (aukštaičių ir žemaičių), 15 patarmių ir per 100 šnektų (10 jų išliko už Lietuvos Respublikos ribų).

LR Seimas dar ateinančius metus skelbė kaip Klaipėdos krašto atgavimo minimus metus, sukanka 90 metų, kai atgautas šis kraštas, kai esame jūrine valstybe, nes turime priėjimą prie Baltijos jūros. Be to, kitus metus Seimas paskelbė ir 1863 metų sukilimo minėjimo metais, jau praėjo 150 metų po šio sukilimo. Šiuo nutarimu Seimas teigė norįs pabrėžti 1863 metų sukilimo istorinę ir kultūrinę reikšmę lietuvių, baltarusių ir lenkų tautoms.

Na, o Europos Sąjunga kitus metus skelbia Europos piliečių metais, nes bus minimas Sąjungos pilietybės sukūrimo, remiantis 1993 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusia Mastrichto sutartimi, dvidešimtmetis, todėl Europos Komisija pasiūlė 2013-uosius paskelbti Europos piliečių metais. Europos piliečių metų tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas ES piliečiams naudotis teise laisvai judėti ir gyventi visoje ES, užtikrinant, kad jie galėtų lengvai susipažinti su informacija apie savo teises, skatinant toleranciją.

Ko gero, pats prasmingiausias 2013-ųjų titulas – Sveikatos metai. Mūsų šalies Seimas pritarė tokiai minčiai. Šiuo klausimu rengtoje spaudos konferencijoje Seimo narys V. Andriukaitis optimistiškai teigė:  „Kiti metai bus Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai metai. Tai Lietuva savo pirmininkavimo pusmetį gali paskelbti šūkį, kad sveika Europa, sveika visuomenė yra mūsų klestėjimo pagrindas...“

Juk kiekvieną dieną pradedame sveikatos linkinčiais pasisveikinimo žodžiais: ,,Sveikas!“, ,,Sveika!“, ,,Sveiki!“ Tad ir mes, ,,Tauragiškių balso“ darbuotojai, linkime Jums, brangūs skaitytojai, sveikatos!

Audronė ANULIENĖ

Straipsnis spausdintas 2012 m. gruodžio 28 d. laikraštyje. Nr. 98 (2755)

 

Komentuoti

(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.
(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.
(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.

Reklama

 

 

 

 

  

 

tauragiskis.lt Webutation