23 Lapkritis 2017, Ketvirtadienis

 

Pirmas
 

Kasmet balandžio 7 d. minima Pasaulinė sveikatos diena. Šių metų Pasaulinės sveikatos dienos tema – „Užkrato pernešėjų platinamos ligos”. Pagrindinis tikslas - gerinti apsaugą nuo užkrato pernešėjų platinamų ligų ir mažinti šių ligų atvejų skaičių.  Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet pasaulyje miršta apie 40–50 mln. žmonių, iš jų 25–30 proc. – nuo infekcinių susirgimų. XXI amžiuje infekcinės ligos tebėra viena iš dažniausių žmonių susirgimų ir mirčių priežasčių.

Kiekvienas žmogus gyvena atitinkamoje išorinėje aplinkoje. Laikui bėgant susiformuoja tarpusavio ryšys tarp žmonių ir juos supančios aplinkos, kurioje gausu įvairių mikroorganizmų. Vieni mikroorganizmai jokios žalos mums nedaro, kiti gali sukelti begalę įvairių susirgimų. Žmogui pakliuvus į endeminę teritoriją, t. y. į aplinką, kur yra paplitusi tai vietovei būdinga užkrečiamoji liga, atsiranda galimybė užsikrėsti šia liga. Tokių ligų pavyzdys gali būti maliarija, leišmaniozė, erkinis encefalitas, juodligė, pasiutligė, tuliaremija bei kitos ligos, kurios yra priskiriamos gamtinių –  židininių infekcijų grupei. Kita vertus, net ir lankantis vietose, kur yra gamtinių infekcijų židinių, nėra šimtaprocentinės rizikos užsikrėsti ten paplitusiomis ligomis. Rizika dažniausiai yra susijusi su ligų pernešėjų aktyvumu. Dažniausi gamtinių - židininių infekcijų pernešėjai kraujasiurbiai nariuotakojai –  gali perduoti sukėlėją iš sergančio žmogaus ar gyvūno sveikajam tik esant tam tikroms sąlygoms. Tačiau Lietuvoje aktualiausios erkių platinamos ligos. Erkės yra ne tik agresyvūs kraujasiurbiai, bet ir ligų platintojai. Lietuva – endeminė erkinio encefalito ir Laimo ligos atžvilgiu šalis. Laimo liga (boreliozė) yra dažniausiai pernešėjų platinama infekcija Europos Sąjungoje. Čia kasmet registruojama apie 85 tūkst. ligos atvejų. Lietuvoje per metus vidutiniškai užregistruojama 1500 susirgusių Laimo liga. Dažniausiai Laimo liga serga 5–15 ir 45–65 metų amžiaus žmonės. Lietuvoje endeminės zonos yra Panevėžio, Telšių, Kauno ir Tauragės apskrityse.

Pastaruoju metu daug lietuvių keliauja į įvairias pasaulio šalis. Kai kurie jų renkasi pažintines keliones į silpnai ekonomiškai išsivysčiusias Afrikos, Azijos, Pietų Amerikos šalis, kur yra palankios sąlygos gyvuoti įvairiems parazitams ir plisti užkrečiamosioms ligoms, tokioms kaip geltonoji karštligė bei tropinės parazitozės. Šios pavojingos ir mirtinos tropinių kraštų ligos dažniausiai platinamos kraujasiurbių vabzdžių. Tiesa, Lietuvoje apie uodų platinamas ligas duomenų nėra. Lietuviški uodai paprastai siejami su alerginėmis reakcijomis. Lietuvoje yra žinoma per 20 skirtingų uodų rūšių. Įdomu tai, kad uodų patelės puola ne visus žmones. Jas traukia tie, kurių medžiagų apykaita greitesnė. Kenkėjų kontrolės ekspertai pabrėžia, kad uodus traukia juoda, mėlyna, raudona spalvos. Geltona bei balta juos veikia neigiamai – atbaido.

Kai kurių vabzdžių ir nariuotakojų platinamų ligų galima išvengti pasiskiepijus ar profilaktiškai vartojant vaistus, tačiau yra ligų, kurių išvengiama tik apsaugojus kūną nuo šių ligų pernešėjų įkandimo.

Tam, kad pasiskiepijus organizme susidarytų patikima apsauga, reikia laiko, todėl tolimoms kelionėms būtina ruoštis iš anksto – pas gydytoją reikėtų apsilankyti likus maždaug dviem mėnesiams iki išvykimo. Skiepai apsaugo nuo šilto klimato šalyse paplitusio geltonojo drugio, kurį platina uodai; nuo hepatito A, kuriuo užsikrečiama per užterštą maistą, geriamąjį vandenį, maudantis užterštuose vandens telkiniuose; nuo vidurių šiltinės, kuri taip pat plinta per užterštą maistą ir vandenį ir yra paplitusi daugelyje Afrikos, Pietų Amerikos, Pietryčių Azijos šalių ir Indijos subkontinente; nuo stabligės, kuria galima užsikrėsti visame pasaulyje; nuo pasiutligės; nuo erkinio encefalito ir daugelio kitų ligų.

Nuo Laimo ligos skiepų nėra. Todėl pagrindinė profilaktikos priemonė yra apsaugoti kūną nuo erkės įkandimo (vengti vietų, kur gali būti erkių: miškai, aukšta žolė; einant į mišką, dėvėti aprangą ilgomis rankovėmis, kelnes susikišti į kojines, užsidėti šviesius rūbus; purkšti batus, kojines repelentu nuo erkių; radus įsisiurbusią erkę, kuo greičiau ją pašalinti, nes, kuo ilgesnis erkės ir žmogaus sąlytis, tuo didesnė galimybė Laimo ligos sukėlėjams patekti į žmogaus organizmą). Nuo maliarijos vakcinos taip pat nėra, tad apsisaugoti padeda tinkamai vartojami vaistai nuo šios ligos (tabletės) ir kitos individualios bei bendrosios apsaugos priemonės.

Rūpintis sveikata reikia visada, todėl atsiradus bet kokiems negalavimo požymiams (karščiuojant, viduriuojant, varginant įkyriam kosuliui, esant nuovargiui, išbėrus ir kt.), svarbu kuo greičiau kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų nustatyta negalavimo priežastis ir laiku skirtas tinkamas gydymas bei kitos priemonės, užkertančios kelią pavojingų infekcijų plitimui visuomenėje.

Šilalės rajono savivaldybės visuomenės biuro visuomenės sveikatos priežiūros specialistė

Giedrė Kravčenkaitė

Komentuoti

(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.
(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.
(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.

Reklama

 

 

 

 

  

 

tauragiskis.lt Webutation