17 Gruodis 2017, Sekmadienis

 

Pirmas
 

Kas iš televizijos ekranų neįsiminė trijų dalių filmo „Sunkus vaikas“, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka iš pirmo žvilgsnio žavus ugninių plaukų strazdanius su miela varlyte ant kaklo? Iš jo išdaigų ašarodama juokiasi nemaža dalis pasaulio gyventojų, tačiau tokius vaikus realybėje auginančios mamos verkia iš siaubo ir nežinomybės – ką daryti?

Vienturtę 3 metų dukterį Vakarę auginanti Rima dar prieš mažajai išvystant pasaulį intensyviai ruošėsi gyvenimo pokyčiams – lankyti nėščiųjų kursai, domėtasi viskuo, kas susiję su vaiku ir jo auginimu.
- Daug ką sužinojau nėščiųjų kursų metu - kaip reikia vaiką prižiūrėti, taisyklingai maitinti, nuprausti, išgirdau patarimų, kaip su vaiku šnekėtis, gražiai, be pykčių susitarti. Teko ir knygų apie vaiko auklėjimą paskaityti, - pasakojo Rima.
Nenuostabu, kad, kaip ir daugeliui, teorija nuo praktikos gerokai ėmė skirtis, vaikui augant vis sunkiau darėsi su juo susitarti.
- Nepamenu, kokio amžiaus tiksliai buvo mano vaikas, kai pasirodė pirmieji sąmoningi irzlumo požymiai. Kad jis suirzęs, matyti iš karto - kažko nori, bando rankytėmis parodyti, bet dar neišeina. Jei paduodavau ne tą žaisliuką, pyktis nepraeidavo. Jei paduodavau tai, ko ji norėjo -  iškart pasikeisdavo veidelis, vaikas nurimdavo. Taip po truputį dar itin mažam vaikui stengdavausi paklusti, kad tik jis nebūtų irzlus, - pasakojo mergaitės mama.

Isterijų priežastis – nauji žaislai

Ne tik parduotuvėse, bet ir per televiziją, o ypač prieš Kalėdas, gana įkyriai siūlomi spalvingi žaislai, dėl kurių, įtaigios reklamos paveikti, dažnai blaivų protą praranda ne tik mažieji, bet ir jų tėvai. Kad tik namuose tvyrotų ramybė, perkami kelis šimtus litų kainuojantys lėlių namai, vežimėliai, žaisliniai automobiliai, keturračiai, motoroleriai, imituojantys suaugusiųjų pasaulį ir, tiesa, jau kainuojantys kiek per tūkstantį litų. Bet kuri didesnė įvairių prekių parduotuvė būtent vaikams skirtas prekes sudeda prie kasos, kur tėveliai laukia eilėje, o vaikai... renkasi! Parduotuvėje iš pykčio ant žemės krentantis vaikas turbūt jau daug kam matytas vaizdas.
- Mano mergytė dažniausiai supyksta, kai nenuperku to, ko ji nori, yra labai kaprizinga,  puola į didžiausią isteriją. Bandau atkalbėti, nukreipti jos dėmesį į ką nors kita, bet ne visada tai pavyksta. Būna, kad nutraukiu apsipirkimą, nes reikia verkiantį vaiką išnešti iš parduotuvės. Kartais su ja apsipirkti neįmanoma – mojuoja rankomis, bėga atgal prie norimo žaislo, krenta ant žemės. Būna atvejų, kai nėra pinigėlių nupirkti brangų žaislą, tai tada bandau gražiai paaiškinti situaciją. Kartais pavyksta susitarti, atrodo, kad vaikas viską supranta, bet dažniau būna, kad tenka piktuoju nešti laukan iš parduotuvės. Arba apgaunu, sakau, kad eisim į kitą parduotuvę, ten yra gražesnių žaislų, ten ir nupirksiu, - apie kasdienius iššūkius parduotuvėse kalba mažametės mama.

Namų galva - vaikas

Rima sako, kad dažniau jų namuose nurodinėja ne ji su vyru, o mažoji.
- Ji paprastai įveda savo tvarką. Susideda žaislus kur tik nori ir niekam neleidžia imti. Po to viską tenka tvarkyti man, kad kambarys būtų panašus į kambarį. Pasitaiko tokių atvejų, kai vaikas išveda iš kantrybės, nebeįmanoma susišnekėti. Atrodo, visiškai nebesupranta manęs ir to, ką  sakau. Tokių atvejų pasitaiko ir svečiuose, mergaitė įsivaizduoja, kad ten jos namai, ir gali elgtis kaip nori - lakstyti, mėtyti žaislus, nebeklausyti. Tada jau nebepadeda nei mano pastabos - niekas. Tenka diržiuką parodyti, tąkart apsiraminta. Problemų yra ir darželyje – vaikas visada išsireikalauja savo, atima iš kitų vaikų žaislus, niekad jiems nenusileidžia. Vis dar bandau su ja susitvarkyti pati, klausiu draugų, mamos patarimo dėl auklėjimo, - apie auklėjimo sunkumus pasakojo motina.
Anot jos, jei susilauktų antrosios atžalos, nežinotų, ar reikia auklėjime kažką keisti, galbūt tai darytų, o galbūt augintų taip pat, kaip ir pirmąją dukrą.

Vadas - ir lauke

Pasak Rimos, vaikui tiek vyras, tiek ji stengiasi skirti kuo daugiau dėmesio, dažnai laiką leidžia kartu, nors šeimoje nėra taip, kad kurio nors mažoji klausytų labiau. Kartais Vakarė paliekama pas močiutę, tačiau ir ten griežtesnio auklėjimo nėra. Vienas iš senelių su ja elgiasi griežčiau, galbūt todėl mergaitė nenoriai pas jį važiuoja, nenori  pasilikti.
- Būna atvejų, kai mamai papriekaištauju dėl to, kad vaikui leidžia daryti viską, ką užsimano, vykdo visas jos užgaidas. Sakau, kad taip nedarytų, nes po to pati nebesusitvarkau.
Pasirodo, vaikas laisvai elgiasi ne tik namuose ar pas senelius, bet ir viešose erdvėse.
- Na, buvo toks atvejis, kai einant gatve specialiai užkliudė moteriškę ir tiesiai į akis pasakė: „Tu negraži“. Po to taip garsiai surėkė keletą kartų. Aišku, aš atsiprašiau jos už vaiko elgesį, bet pasijaučiau nesmagiai, nebežinojau, ką daryti. Vaikas nelabai valdosi ir vaikų žaidimų aikštelėse, mėgsta vadovauti kitiems nepažįstamiems vaikams, - apie dukros elgesį pasakojo motina.

„Vadovauti turi tėvai“

Anot psichologės Lolitos Cemnalianskienės, susipažinusios su trimetės elgesiu įvairiose situacijose, tėvai nepasiruošę auklėti dukters ir nežino jokių auklėjimo principų.
- Mergaitė pati auklėja save, reikalaudama to, ko ji nori. Tėvams belieka priimti tuos reikalavimus, ką jie ir daro. Situacija tampa nevaldoma, ir kuo toliau, tuo labiau, nes dukra ir jos reikalavimai  auga. Taigi reikėtų sustoti ir apsižvalgyti, kas yra kas. Kas yra suaugęs ir kas yra vaikas. Atsakymas į šį klausimą lyg ir pats savaime duoda atsakymus. Kas turėtų būti padėties šeimininkas? Vaikui lyg ir gerai, kai jis reikalauja, o tėvai vykdo, tačiau tai apverčia viską aukštyn kojomis, nes vaikas valdo, o tėvai paklūsta. Kai vaikas vadovauja ir tėvai jam paklūsta, visi jaučiasi nesaugūs, ir tas vaikas (jis toks mažas, be patirties, ribotų galimybių, vadovauja paradui), ir tėvai (jie nežino, ko griebtis, kad įsivestų tvarką). Tuo tarpu teisinga situacija yra tokia -  kai tėvai vadovauja, o vaikas paklūsta. Taigi išeitis tik viena - vadovauti turi tėvai. Jie turi nusistatyti savo auklėjimo principus ir jų nuosekliai laikytis. Tai tėvai turi nuspręsti, kada kas daroma, pavyzdžiui, kada ir kas valgoma, kada keliamasi ir kada einama miegoti. Kas nutinka, kai sulaužomi žaislai, ir kada bus perkami kiti žaislai. Kada jie nuspręs, kas bus perkama, tada bus einama į parduotuvę. Jie turi žinoti savo sprendimus ir jų tvirtai laikytis, net kai vaikai bandys juos laužyti, o jie tikrai bandys.
Mažiesiems teks paklusti savo tėvams, jei pastarieji bus ramūs ir tvirti. Taigi tėvai turėtų suvokti, kad jie yra suaugę ir tai jie vadovauja savo vaikams, juos auklėja. Tai jie geriau už savo vaikus žino, kas gerai ir kas ne, kas tinka ir kas netinka. Vaikai turi išmokti remtis savo tėvų nuomone. O tam šie turi būti tvirti, turėti tą savo nuomonę. Tai jie turi perteikti savo vaikams žodžiu, elgesiu, visa savo savastimi.
Auklėjimo principai turėtų būti paprasti, suprantami, logiški. Visos pasekmės turėtų būti matomos iškart, jos jaučiamos tuoj po įvykio, pavyzdžiui, kas papylė vandenį, tas ir turi išvalyti. Jei tu negrįžai laiku, tai kitą dieną negali išeiti. Neatėjai valgyti, kai visi valgo, liksi nevalgęs.
Norėčiau pabrėžti, kad jei tėvai patiria problemų, auklėdami savo vaikus, tai visų pirma jie turėtų pagalvoti, ką patys daro ne taip, kad jų vaikai leidžia sau elgtis taip, kad sukuria tas problemas, apie kurias kalbame, -  teigia psichologė.
 

Vaiva KESERAUSKAITĖ

Straipsnis spausdintas 2012 m. rugpjūčio 28 d. laikraštyje "Tauragiškių balsas", Nr. 65.

Komentuoti

(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.
(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.
(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.

Reklama

 

 

 

 

  

 

tauragiskis.lt Webutation