24 Rugpjūtis 2019, Šeštadienis

 

Pirmas
 

Įstatymo, draudžiančio skleisti smarvę, Lietuvoje nėra. Būtent dėl šios priežasties redakcijon kreipėsi keli Miško gatvės 10-to namo pirmosios laiptinės gyventojai. Iš minėto namo antrojo buto sklindanti smarvė gyventojams jau nebepakeliama.

Labiausiai kenčia virš „židinio taško“ gyvenanti senjora Kristina Norušienė. Moteris, besiskundžianti įvairiais širdies negalavimais, nuolat pristinga gryno oro, tačiau langų praverti negali.
- Vakar vakare atvėrusi balkono duris užsnūdau, tačiau pabudau nuo baisios smarvės, - ketvirtadienio popietę apsilankius jos namuose pasakojo ponia Kristina. – Nebežinojau, ko griebtis, išgėriau vaistų nuo širdies, bet kaip išvėdinti tą smarvę, jei negalima praverti langų. Dažnai savo kaimynės Reginos gražiuoju prašau, kad neatidarytų savo langų. Jeigu jai patinka ta smarvė, tai tegul uosto viena. Dieną jos paprastai nebūna namie, išeidama uždaro langus, tačiau kai grįžusi vėlai vakare atveria, tai kenčiame visi.
Nevalyvoji Miško gatvės 10 namo gyventoja – per 50 metų perkopusi Regina Balsienė. Kaimynų teigimu, moteris niekur nedirba, gyvena iš socialinės pašalpos, tačiau turi bjaurų pomėgį – temti į savo butą iš konteinerių bei šiukšlynų įvairiausią šlamštą, tokiu būdu savo būstą paversdama dvokiančiu sąvartynu. Be to, Regina laiko keletą kačių, nesirūpina jų sanitarinėmis sąlygomis, todėl dar papildomai prisideda ir augintinių išmatų bei šlapimo dvokas.
- Regina paprastai vengia žmonių, su niekuo nebendrauja, todėl kaimynai nemato, kas dedasi jos bute. Kates į lauką išleidžia naktimis, tiksliai net nežinau, kiek jų yra, tik ne kartą esu mačiusi priešais jos balkoną sėdinčias ir kniaukiančias kelias kates, - pasakojo Kristina Norušienė.
Pasak jos, prieš trejus metus šios laiptinės gyventojai taip pat kreipėsi pagalbos į įvairias valdžios institucijas ir į „Tauragiškių balso“ redakciją. Tuomet buvo sudaryta komisija, moteris buvo priversta šiek tiek apsitvarkyti, iš jos paimti ir užmigdyti bute buvę sergantys gyvūnai.
Kaimynai supranta, jog Lietuvos įstatymai neleidžia nieko daugiau padaryti. Juk Regina jokio nusikaltimo nepadarė, ji gyvena tyliai, nekelia triukšmo, nors retkarčiais išgeria, bet tai daro savo bute. Greičiausiai jai reikalinga psichologo pagalba, tačiau pati moteris to nesuvokia ir vargu ar kada nors su šia problema pajėgs susitvarkyti. Visa tai tęsiasi jau 8-erius metus ir dar nežinia, kiek tęsis.
- Bent kates paimtų, - sakė išlydėdama mane ponia Kristina, - juk jų šlapimas didžiausią smarvę skleidžia. Kas turi mažų vaikų, bijo išleisti juos į laiptinę, nors ją plaudami visuomet dezinfekuojam, kad kokių gyvių neatsirastų. O laiptinės duris ir vasarą, ir žiemą esam priversti laikyti atdaras.

Durų neatvėrė

Nors kaimynai jau buvo įspėję, kad dienos metu Regina Balsienė beveik niekuomet nebūna namuose, tačiau vis dėlto nuspaudžiau jos durų skambutį. Stovėdama arti už iš pirmo žvilgsnio gana sandarių durų, pajutau neapsakomą dvoką, lyg viduje būtų keli pašvinkę lavonai. Prisipažinsiu, tikrai lengviau atsikvėpiau, kai niekas neatvėrė durų, nes ir už jų spėjau pajusti, ką patiria šios laiptinės gyventojai.

Kas padės?

---
Pirmiausia kreipiausi į miesto seniūniją. Seniūno pavaduotojas Juozas Buikys paaiškino, jog neseniai šis „reikalas“ buvo sutvarkytas. Tik paaiškinus, kad situacija vėl tokia pat, kaip ir prieš trejetą metų, kad be laiptinės gyventojų sutikimo bute antisanitarinėmis sąlygomis laikomos katės, seniūno pavaduotojas pažadėjo pasidomėti.
Kitą dieną paskambinusi į Tauragės valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą sužinojau, jog Tauragės seniūnija jau kreipėsi dėl komisijos sudarymo.
- Mes sutikome dalyvauti komisijoje, - sakė inspektorė Ela Dovgienė, - tačiau laiko dar nederinome.
Inspektorė pabrėžė, kad komisija bus sudaryti tik gyvūnų laikymo sąlygoms tirti.

Vienintelė viltis – Seimas

Suprasdami, kad Tauragėje reikiamos pagalbos nesulauks, Miško gatvės 10-to namo pirmosios laiptinės gyventojai nutarė kreiptis į Seimą. Surinkę parašus ir išdėstę savo problemą, kaip tik šiandien, kai skaitote šias eilutes, jie žadėjo nunešti savo prašymą Seimo nariui Stasiui Šedbarui.
Kai bus gautas atsakymas, informuosime „Tauragiškių balso“ skaitytojus, ar pavyko šią problemą išspręsti.
 

Kristina NEVELKIENĖ

Komentarai

 #
Ir vėl dėl visko liks kalčiausios katės. Žinoma, lengviausia suversti kaltę silpniausiam ir negalinčiam apsiginti. Žiauri mūsų visuomenė...
 
 #
tas teisybe, reikia ne kates, o ta boba gaudyti.
 
 #
geda kad nera jokiu istatymukurie zmones gintu nuo tokiu nevalyvu zmoniu kurie nesugeba gyventi daugiabuciuose.
 
 #
Namo gyventojai zada kreiptis i seimo nari S.Sadbara.Nieko jis nepades.Atsiliepkite nors vienas kam sis seimunas padejo.Ir komisijos cia nepades-moteryte reikia rimtai gydyti psichetrui.
 
 #
zmones,ka cia pliurpiat,eikit bandykit veterinarija krutint ar savivaldybe,del to kad istirtu pati kvapa...nes astma serganciam zmogui tos ilgalaikis kvapas gali buti,dusinantis ir mirtinas.Savivaldybe turi pasirupinti zmoniu sweikata,o sis kvapas nevisiems pakeliamas,vis del to jug kol niekas nieko nedaro tai nervai gali pakrikt...tai tegu meras ar tam tikros instancijos susirupina del zmoniu sweikatos,kurie gyvena toje laiptineje
 
 #
moteriškę kankina - kur jos artimieji, kad nėra su kuo bendrauti, kur draugės ar kita?Moteris tik tokį būdą randa, ne duok Dieve, tokia liga...
 
 #
ziauru as pats givenu tokiom salygom.smarve baisinga kaciu ismatu yra keliama.ant remonto isleidau ketrezdesimt tuk, bet vel tenka gyventi kaip tvarte.remontas perniek.
 

Komentuoti

(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.
(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.
(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.

Reklama

 

 

Orai

Orai Tauragėje

Informacija