21 Lapkritis 2017, Antradienis

 

Pirmas
 

Sigutė PUMPUTIENĖ

Margučiai – iš amžių glūdumos atkeliavęs Šv. Velykų simbolis

Iš pagonybės laikų atkeliavęs paprotys dažyti margučius išliko iki mūsų dienų. Velykinis kiaušinis kaip gyvybės atsiradimo, vaisingumo simbolis ir šiandien yra svarbiausia, reikšmingiausia velykinio stalo puošmena. Anksčiau buvo tikėta, kad raudoni velykaičiai simbolizuoja gyvybę, žali - augmeniją, prabundančią gamtą, geltoni – derlių, subrendusius javus, juodi – žemę, mėlyni - dangų. Iki šiol margučius „rašančių“ moterų rankos, lyg atsimindamos iš amžių glūdumos atkeliavusią protėvių išmintį ir papročius, piešia daugybę puikių ornamentų. Tik nedaugelis šiandien žino, kad saulutės simbolis reiškia viltį, šviesių ateinančių metų laukimą, žalčiukai kviečia greitesnį gamtos prabudimą. Ant dažno margučio besipuikuojantis pasaulio medis primena išmintingą mūsų protėvių visatos suvokimą. Galima tik spėlioti, ką mūsų prosenoliams reiškė apskritimų, dantukų, brūkšnelių, taškelių simboliai. Aišku tik viena, tai nebuvo beprasmė raizgalynė, supinta, išpiešta tik dėl grožio. Jei seniau kiaušinius dažydavo tik natūraliomis priemonėmis: burokėliais, svogūnų lukštais, medžio žieve, „rašydavo“ vašku, skutinėdavo, mūsų dienų šeimininkės, puošdamos velykaičius, naudoja šiuolaikines priemones ir technikas. Kiaušiniai marginami modelinu, apmezgami, apklijuojami, spalvinami batikos būdu.
Velykiniai margučiai - ne tik stalo puošmena. Įprasta juos dovanoti vaikams, giminaičiams, kaimynams, bendradarbiams. Daugelyje šeimų gerai besielgiantiems mažiesiems Velykų bobutė „atneša“ po gražiai išmargintą velykaitį. Mokėjimas išsirinkti tvirtus kiaušinius, jų mušimas, ridenimas ir mūsų dienomis yra vaikų ir suaugusių mėgstami, daug malonaus šurmulio sukeliantys užsiėmimai.

Vertina tradicinius margučių „rašymo“ būdus

Klaipėdoje gimusi ir užaugusi, Tauragės rajono muzikos mokyklos mokytoja Irena Sadauskienė jau 35 metus savo šeimos velykinį stalą puošia pačios vašku „išrašytais“ kiaušiniais. Kaip pati prisipažino, šis, daug kantrybės ir patirties reikalaujantis marginimo būdas jos širdžiai yra artimiausias ir gražiausias.
- Mano šeimoje gimtojoje Klaipėdoje kiaušinius mama dažydavo svogūnų lukštuose. Po to sesuo juos gražiai išskutinėdavo skutimosi peiliuku. Būdavo gera regėti išraižytas eglutes, zuikučius, įvairius ornamentus, - prisiminė savo vaikystės Velykas Irena.

Kaip pati teigia, vašku „išrašytus“ margučius pirmą kartą ji pamatė Tauragėje. Buvo neįtikėtinai gražu, neįprasta.
- Sadauskų šeima, kur atėjau į marčias, visais, net ir Sovietų laikais, šventė Kalėdas, Velykas. Jau pirmais metais po vestuvių teko dengti tikrą velykinių pusryčių stalą. Tokia buvo mano margučių „rašymo“ vašku pradžia, - pasakojo moteris.

Kartu su vyru Alfonsu, kuris yra puikus šio užsiėmimo meistras, ji „nurašė“ pirmuosius savo velykaičius. Kaip sakė Irena, jai labai pasisekė, kad netoliese gyvenančios kaimynės, dabar jau garbaus amžiaus sulaukusios Stasė Gužauskienė, Salomėja Grombergienė puikiai išmano margučių „rašymo“ vašku paslaptis ir noriai jomis dalijasi. Iš jų paveldėti velykaičių raštai, dažų ruošimo paslaptys labai praverčia Irenai Sadauskienei. Moterys iki šiol bendrai dažo savo numargintus kiaušinius. Nors tie patys  puodai su įvairių spalvų dažais prieš šventes keliauja iš virtuvės į virtuvę, didžiausiam visų kaimynių nustebimui, velykaičiai vis tiek nusidažo skirtingais atspalviais. Jos visada pasidžiaugia viena kitos margučiais, apžiūri, kurios gražiausi, įdomiausi. Labiausiai pavykusius velykaičius Irena saugo prisiminimui. Kaip pati sako, kad raštai nepasimirštų. Ji labai vertina tradicinius, kultūrinę vertę turinčius ornamentus.
- Paėmusi kiaušinį į rankas, visada pagalvoju, kaip jį išgražinti. Bet ranka daro netikėtus stebuklus ir  niekada nežinai, koks margutis išeis. Dviejų vienodų dar niekada nepasisekė „nurašyti“, - dalijosi savo patirtimi Irena.

Apie kiaušinių marginimo vašku paslaptis

Irena Sadauskienė mano, kad margučių „rašymas“ vašku reikalauja kruopštumo, fantazijos ir įgūdžių.  Pirmieji jos  kiaušiniai nebuvo labai gražūs, bet trijų dešimtmečių patirtis padarė savo. Ranka išmiklėjo, o nuojauta ir akys nebeleidžia suklysti. Ji sako iš patirties žinanti, kad geriausia „rašyti“ jau išvirtus ir šiek tiek atvėsintus kiaušinius. Kad kiaušinis gražiau nusidažytų, marginant reikia kuo mažiau liesti lukštą ir geriausia jį laikyti už smaigalių. „Rašymui“ tinka tik natūralus bičių vaškas, kurį Irena šildo žvakės liepsna specialiame moliniame indelyje. Ornamentams išvedžioti naudoja metalinį smeigtuką, mažą vinutę, įsmeigtą į medinį kotą. Piešinys gražiausiai atrodo ant baltos spalvos kiaušinių. „Išrašytus“ velykaičius moteris merkia į šaltus dažus ir stato puodą ant mažos ugnies. Jos teigimu, puodo dugne geriausia patiesti minkštą medžiagos gabalėlį. Kiaušinius reikia dėti atsargiai, kad margučiai puode nesusiliestų. Labai svarbu stebėti, kad dažai neužvirtų. Kai paviršiuje pasirodo vaško lašeliai, metas kiaušinius išimti. Jie dedami ant minkšto skudurėlio, vaškas atsargiai nuvalomas. Kol kiaušiniai dar karšti, reikia juos atsargiai aptepti plonu aliejaus sluoksniu. Geriausia tai padaryti aliejų užpylus ant skiautelės medžiagos ir ja nuvalyti kiaušinį. Irena labai mėgsta įvairiaspalvius velykaičius. Tada vaškiniai ornamentai „rašomi“ jau ant nudažyto kiaušinio, po to vėl dažomi norima spalva. Ji pati labiausiai mėgsta žalios spalvos margučius. Velykinių margučių  „rašymas“ tradiciniais, iš kartos į kartą perduodamais būdais, jos manymu, yra prasmingas užsiėmimas. Pasak Irenos Sadauskienės, smagu, kai savo margučiais ji gali pradžiuginti namiškius, draugus ir išlaikyti gražiausias mūsų tautos tradicijas.

Komentarai

 #
Autorei-pliusas. O tai apie mokytojus rašoma tik kaip kažkokius "sausus" darboholikus arba vaikų skriaudėjus. Pasirodo, kad ir mokytojai yra žmonės.
 

Komentuoti

(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.
(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.
(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.

Reklama

 

 

 

 

  

 

tauragiskis.lt Webutation