29 Vasaris 2020, Šeštadienis

 

Pirmas
 

Kol vieni skundžiasi, kad nėra darbo, kiti vos spėja suktis darbų ir idėjų verpete. Kol vieni skundžiasi netobulu pasauliu ir visomis įmanomomis jo blogybėmis, kiti daro jį gražesnį.  Kunigiškuose gyvenantis Zigmas Krasauskas, jau daugelį metų  kuriantis originalius medžio statinius, mažąją medžio architektūrą, yra gerai žinomas ne tik Tauragės rajone, bet ir visoje Lietuvoje.

Jūreiviškos jaunystės prisiminimai dar neišblėso

Kai kaitrų  rugpjūčio sekmadienį užsukau į Kunigiškius pas Birutę ir Zigmą Krasauskus, šeimininką radau pasipuošusį jūreiviškais marškinėliais.
- Juk šiandien Jūros diena, o aš,  kaip ten bebūtų, esu diplomuotas upių laivų vairininkas-motoristas, - paaiškina Zigmas.
Pamatęs mano nepatiklų žvilgsnį, svarumo dėlei priduria, kad jūreivystės mokslus baigė su pagyrimu. Iki kariuomenės Zigmas Krasauskas dirbo Nemuno laivininkystėje. Po tarnybos armijoje išplaukė ir į platesnius vandenis. Įsidarbino Kaliningrado tralinio laivyno bazėje motoristu. Per trejus metus suspėjo paplaukioti Didžiajame vandenyne, Šiaurės jūroje. Aplankė šiandien taip toli atrodančias Panamą, Peru, Kubą.
- Buvau net šiandien taip visų garbinamoje Gran Kanarijoje, - šypsojosi Zigmas Krasauskas.
Gal ir šiandien skambintų namiškiams iš tolimiausių pasaulio uostų, jei ne toli siekianti sovietinio saugumo ranka. Kaip Zigmas prisiminė, tais laikais už menkiausią smulkmeną buvo lengva tapti nepatikimu. Už ryšius su nelojaliais sovietinei  santvarkai žmonėmis vizos  neteko ir Zigmas. Sumažėjo atlyginimas, neliko galimybės išsilaipinti uostuose. Buvimas jūroje nebeteko prasmės ir Zigmas Krasauskas sugrįžo į gimtąjį krantą.

Kaip jūrininkas tapo statybininku

 

- Sugrįžau į Aneliškę, į gimtąją tėvų sodybą, - dalijosi prisiminimais Zigmas Krasauskas.
Įsidarbino kolūkio statybos brigadoje. Po pusmečio buvo paskirtas statybos darbų vykdytoju – architektu.
- Iki šiol nesuprantu, kaip jie mane, tokį beraštį, paskyrė, - stebėjosi Zigmas.
Bet, matyt, ne diplomo, o sumanaus  darbuotojo ieškojo tuometiniai  kolūkio vadovai. Per visą sovietinį laikotarpį Kunigiškuose buvo pastatyta apie 30 namų. Kai kas suprojektuota paties Zigmo Krasausko.
- Tuos projektus turėdavome patvirtinti pas tuometinį rajono architektą Vincentą Paulauską. Labai nekritikuodavo, - pasakojo mano pašnekovas. - O įgyta patirtis praverčia iki šiol.
 

Apie du vienos šeimos J. Janonio kolūkio vadovus

Kad ir kaip bevingiuotų žmonių, šeimų, kaimų gyvenimai, tenka pripažinti, kad viskas sukasi ratu. Kai Lietuvoje buvo pradėti kurti kolūkiai, vienu iš pirmųjų Kunigiškuose atsiradusio J. Janonio kolūkio pirmininkų buvo Zigmo tėvukas Vladas Krasauskas. Po nepriklausomybės paskelbimo paskutiniuoju kolūkio laikinuoju administracijos vadovu tapo Zigmas Krasauskas. Jo ir kitų aktyvesnių ūkio darbuotojų dėka beveik visi pastatai ir fermos buvo išsaugoti,  privatizuoti.
- Tai buvo sunkus laikas, pridėjęs ne vieną žilą plauką mano galvoje, - prisimindamas to meto bemieges naktis, pasakojo Zigmas Krasauskas.
Netobuli, neišbaigti to meto įstatymai, žmonių nenoras dirbti, atsiradęs noras viską niokoti, plėšikauti  labai sunkino privatizavimo procesą.
- Turto dalybos visada yra skausmingas procesas, be to daugelis žmonių tuo metu buvo tapę populistinių televizijos laidų aukomis. Su tikrove ir tuo metu galiojusiais  įstatymais nieko bendro neturintys kai kurių veikėjų pasisakymai trikdė ir klaidino žmones. Dirbti buvo labai sunku, o priešų įsigijau ilgam,- dalijosi prisiminimais paskutinis J.Janonio kolūkio laikinasis administracijos vadovas Zigmas Krasauskas.

Romantiškiausias darbas – skaldyti malkas

- Romantiškiausias darbas – skaldyti malkas. Perskeli medį ir pamatai tai, ko joks žmogus dar niekada nematė, - šelmiškai nusišypsojęs porino mano pašnekovas.
Tas malkas Zigmas „skaldo“ net nuo 1992 metų. Per tris dešimtmečius pastatyta ne viena pavėsinė,  pirtelė, sodo namelis. Jis noriai rodė nuotraukas su savo darbais, džiuginančiais dabartinius jų šeimininkus ne tik Tauragėje, bet ir Kėdainiuose, Pagėgiuose, Gargžduose, Širvintose.  
- Kad ši tvora taip atrodytų, teko mažuoju pjūkleliu „lobiku“  papjaustinėti apie keturiolika kilometrų, - sakė meistras, rodydamas nuotrauką su neįprasto grožio kūriniu.
O man beliko tik aikčioti ir stebėtis.
- Dabar daugiausia renčiu rąstinius medinius namus, - pasakojo Zigmas Krasauskas.
Ir pridūrė, kad medinių rąstinių namų statymo tradicijos sovietmečiu buvo beveik išnykusios, nebuvo ruošiami ir tokie specialistai.
- Ir mūsų laikais architektų, statybininkų, išmanančių medžio paslaptis, nėra per daug. Juk statyti mūrinį ir rąstinį namą yra visiškai skirtingi dalykai, - sakė Zigmas Krasauskas.
Todėl pavėsines, pirteles dažniausiai projektuoja pats. Dažnai pavarto žurnalus apie statybą, ten semiasi įvairių idėjų ir naujų minčių. Kaip pats sakė, dviejų vienodų statinių per savo gyvenimą jis tikrai nėra pastatęs.
- Prieš kiekvieno darbo pradžią stengiuosi daug kalbėtis su užsakovais, išsiaiškinti, ko jiems labiausiai norisi,- pasakojo Zigmas.
Labiausiai jam patinka, kai klientai leidžia pasireikšti jo kūrybinei fantazijai ir nereikia spraustis į griežtus reikalavimų rėmus. Užtat jo užsakovai visada gali didžiuotis vienetiniais originaliais Zigmo kūriniais. Tik kūryba ir tegalima pavadinti išmoningai  atskleistą natūralaus medžio grožį, netikėtus architektūrinius sprendimus. Gal todėl ir pageidaujančių Zigmo Krasausko paslaugų netrūksta. Kaip pats sakė, jau dabar į eilę rikiuoja kitiems metams numatytus darbus.
- Žmonės mėgsta ir myli medį. Norinčių susiręsti jaukią pirtelę, papuošti savo sodybas išmoningu mažosios medinės architektūros akcentu tikrai būtų žymiai daugiau, jei tai nebūtų taip brangu, - įsitikinęs Zigmas Krasauskas.

Apie mažus medinius stebuklus

Jaukią Birutės ir Zigmo Krasauskų sodybą puošia paties šeimininko sukurti mažosios medžio architektūros kūriniai. Išskėtę savo medinius delnus pailsusių laukia krėslai, žaismingose vazose žydi gėlės. Nemaža dalis mažų stebuklų – stilizuoti pelėdomis puoštų suolų, vaikų žaidimams skirtų statinių, stalų ir kitų grožybių yra išsibarstę po visą Lietuvą.
- Karstytis stogais darosi vis sunkiau, - atsidūsta Zigmas Krasauskas ir ateityje planuoja apsistoti ties mažąja architektūra.
- O čia mano ilgų žiemos vakarų darbo rezultatas, - juokavo Zigmas, rodydamas visiems gyvenimo atvejams pritaikytus šaukštus.
Vieno kotas baigiasi karstu, mokytojams skirtas – su plunksna. Yra ir besiveržiančių Seiman šaukštas. Dar 2002 metais BOCH ir žurnalo „Meisteris“ surengtame auksarankių konkurse Zigmo Krasausko sukurtas „Didysis šaukštas“ užėmė trečiąją vietą. Nuo to laiko šaukštai yra mėgstama  meistro kūrybos tema.

Auga ir pamaina

Zigmas ir Birutė Krasauskai užaugino du sūnus. Vyresnysis Vidmantas, kaip sakė Zigmas, labiau prie elektronikos linkęs, jaunėliui Stasiui medis prie širdies limpa. O netoli mūsų besisukiojantis  statybos inžinerijos studentas Stasys pridūrė:
- Su tėčiu kartu dirbame jau šešios vasaros. Kartais pasiginčijame, bet šiaip viskas gerai.
Šias nuo keturiolikos metų trunkančias vasaros praktikas vaikinas laiko labai vertingomis. Bendra veikla, sūnaus susidomėjimu jo darbu patenkintas  ir Zigmas Krasauskas. Laikas taip greitai bėga, todėl smagu, kad yra kam perduoti sukauptą patirtį ir žinias. Juk ką gali žinoti, gal ateityje gražiai pradėtą šeimos verslą plėtos ne tik Stasys, bet ir kartais į pagalbą atšokantis Vidmantas.

Sigutė PUMPUTIENĖ
 

Komentuoti

(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.
(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.
(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.

Reklama

 

 

Orai

Orai Tauragėje

Informacija