23 Rugsėjis 2019, Pirmadienis

 

Pirmas
 

Per pastaruosius aštuoniolika metų sergančiųjų cukriniu diabetu skaičius Lietuvoje išaugo tris kartus ir jau pasiekė 120 tūkst. pacientų – maždaug tiek žmonių kartu sudėjus gyvena Šiauliuose ir Ukmergėje. Jei ir toliau išsilaikys panašios tendencijos, 2045 metais sirgs apie 500 tūkst. žmonių.

Lietuvoje mirčių nuo cukrinio diabeto tris kartus daugiau nei Europoje

Palyginus su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje  mirčių, susijusių su cukriniu diabetu, yra 3 kartus daugiau nei Europoje; jų skaičius per pastaruosius 8 metus išaugo 52 proc.

„Pasaulyje  yra efektyvių gydymo metodų, bet Lietuvoje jie dar ne visi prieinami. Tenka girdėti, kaip LR Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai džiaugiasi išlaidų mažėjimu. Bet ar tikrai tuo reikia didžiuotis? Gal reiktų galvoti apie sergančiųjų diabetu gyvenimo kokybę ir ligos komplikacijų mažėjimą? Apie gydymo prieinamumą ir gyvenimo kokybės gerinimą“, – sakė LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė Monika Navickienė.

Apie vaistų prieinamumą kalbėjo ir jos kolega, LR Seimo Sveikatos komiteto narys Antanas Matulas, stebėdamasis, kodėl apskritai „Sveikatos apsaugos ministras mano, kad gydymą gali skirti ne gydytojas, o ministras“?

Pacientai, visgi norintys gydytis jiems labiau tinkančiais vaistais, priversti už juos mokėti visą kainą, o tai didžiumai jų – neprieinama prabanga. Prabanga jiems tampa ir nekompensuojamos adatos vaistams susileisti, nepakankamas skaičius kompensuojamų diagnostinių juostelių. Šias ir kitas sergančiųjų problemas vardijo Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė Vida Augustinienė.

Apie tai kalbėta Lietuvos Respublikos Seime surengtoje apskritojo stalo diskusijoje, kurios tema ,,Diabeto aktualijos pasaulyje ir Lietuvoje. Ar Lietuvos sergantieji  diabetu gyvena pilnavertį gyvenimą ir gauna  savalaikę, efektyvią sveikatos priežiūrą?”

Birželio 1 - 2  dienomis Vilniuje vyko Tarptautinės diabeto federacijos (TDF) (International Diabetes Federation) Europos regiono valdybos posėdžiai, dėl kurių į Lietuvą atvyko Tarptautinės diabeto federacijos Europos regiono prezidentė prof. dr. Zekiye Sehnaz Karadeniz, valdybos nariai iš kitų Europos šalių. Prieš šiuos renginius ir sukviesta apskritojo stalo diskusija, kurioje dalyvavo prof. dr. Zekiye Sehnaz Karadeniz, TDF Europos regiono valdybos narys Alojz Rudolf ir TDF Europos regiono biuro atstovė Lala Rabemananjara, TDF valdybos narė, Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė Vida Augustinienė, LR Seimo nariai, LR Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos atstovai, gydytojai endokrinologai, kardiologai, okulistai.

Sergančiųjų cukriniu diabetu skaičius auga visame pasaulyje

 „Nors šiandien jau turime gerą pagrindą diabeto prevencijai ir gydymui, nors politikai ir visuomenės sveikatos lyderiai vis labiau pripažįsta būtinybę imtis neatidėliotinų veiksmų diabeto problemai spręsti, mes visi esame labai susirūpinę dėl spartaus sergančiųjų  diabetu skaičiaus augimo, dažnų komplikacijų, neigiamo poveikio asmens gyvenimo kokybei, ir, žinoma, nacionalinei ekonomikai“, – pradėdama diskusiją kalbėjo prof. dr. Z. S. Karadeniz.

 Pasak pranešėjos, pasaulyje sparčiai daugėja sergančiųjų cukriniu diabetu – nuo 151 mln. 2000 metais jų skaičius jau pasiekė 425 mln. Daromos prielaidos, kad dar tiek pat žmonių nežino, kad jau serga cukriniu diabetu. Vienas iš septynių europiečių serga arba rizikuoja susirgti cukriniu diabetu, ir, prognozuojama, kad 2045 metais sirgs ar rizikuos susirgti vienas iš šešių Europos gyventojų.

„Europos lygiu priimtos kelios deklaracijos, rezoliucijos, rekomendacijos, kviečiančios Europos Sąjungos nares prioretizuoti diabeto problematiką, parengti nacionalines diabeto prevencijos, diagnozavimo ir kontrolės programas. Tačiau kol kas tik 22 iš 47 Europos šalių turi Nacionalines diabeto programas ar Nacionalines diabeto strategijas“, – kalbėjo TDF Europos regiono prezidentė.

Prašoma šiuolaikinės priežiūros ir inovatyaus gydymo

Kol kas tokios strategijos nėra ir Lietuvoje.

„2016 metais svarstyta „Cukrinio diabeto kontrolės 2016-2024 metų programa“, deja, jos priėmimas buvo atidėtas. Iki šiol pacientus, sergančius cukriniu diabetu, tenka gydyti ir prižiūrėti, vadovaujantis 2012 metais išleistu gydymo kompensuojamais vaistais aprašu. Šiuo metu svarstomas naujas Cukrinio diabeto ambulatorinio gydymo kompensuojamais vaistais aprašas, kurio priėmimas labai užsitęsė“, – kalbėjo Lietuvos endokrinologų draugijos pirmininkė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos klinikos profesorė Birutė Žilaitienė.

Pašnekovė teigė drauge su kolegomis siekianti, kad ruošiant šį aprašą būtų įsiklausyta į specialistų – gydytojų endokrinologų nuomonę, kad būtų vadovaujamasi naujausiomis Europos ir Amerikos diabeto organizacijų gairėmis ir moksliniais įrodymais. O skaičiuojant išlaidas vaistų ir medicinos priemonių kompensacijai, reiktų atsižvelgti, kad tik 7 proc. visų sergančiųjų cukriniu diabetu gydymo kaštų sudaro išlaidos antidiabetiniams vaistams, o likę 93 proc. skiriami gydyti CD sukeltas komplikacijas, hospitalizacijoms.

Taip gaunasi užburtas ratas – nėra efektyvių profilaktikos programų, liga diagnozuojama vėlai, kai jau sunku išvengti komplikacijų. Jos kyla ir kai pacientai negydomi inovatyviais vaistais, neužtikrinama kopmpleksinė jų priežiūra. Taip bandymas taupyti vaistams (lėšos, skirtos vieno cukriniu diabetu sergančio paciento gydymui Lietuvoje maždaug 2 kartus mažesnės nei Europos vidurkis), sukelia sniego gniūžtės efektą – komplikacijoms gydyti, hospitalizacijai, pašalpoms reikia vis daugiau išlaidų, jau nekalbant apie žmonių gyvenimo kokybę.

Apskritojo stalo diskusijoje dalyvavusios LR Sveikatos ministerijos atstovės žadėjo, kad į išdėstytas pastabas bus atsižvelgiama rengiant ir tvirtinant gydymą reglamentuojančius dokumentus, pirmiausia – cukrinio diabeto ambulatorinio gydymą aprašymą.

Renginio pabaigoje priimtas kreipimasis, adresuotas LR Sveikatos apsaugos ministerijai, LR Seimui, LR Prezidentūrai, kitiems sprendimus priimančių institucijų atstovams, politikams.

Jame prašoma informuoti visuomenę apie cukrinį diabetą ir jo rizikos veiksnius,  skatinti sveikiau gyventi, tuo pačiu – geriau organizuoti didelės rizikos grupių profilaktinius patikrinimus. Vienas pagrindinių prašymų – užtikrinti savalaikį, visavertį ir kokybišką kompleksinį cukrinio diabeto gydymą bei nuoseklią priežiūrą. Ir tai turėtų būti vienodai prieinama skirtingų regionų bei skirtingų gyventojų grupių sergantiesiems.

„Teisines ir organizacines prielaidas išvardintiems ir su jais susijusiems tikslams pasiekti sudarytų Nacionalinės diabeto programos ir Cukrinio diabeto ambulatorinio gydymo kompensuojamais vaistais aprašo patvirtinimas“, – teigiama dokumente.

Komentuoti

(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.
(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.
(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.

Reklama

 

 

Orai

Orai Tauragėje

Informacija