17 Gruodis 2017, Sekmadienis

 

Pirmas
 

Tadas MEIŽELIS

 

- Ponas Vaclovai, praėjusių metų gruodį jūs tikinote mūsų laikraščio skaitytojus, kad žiemai jūsų kolektyvas gerai pasiruošęs ir jokių nesklandumų neturėtų įvykti. Ar tie žodžiai pasiteisino?
- Pažadą ištesėjome. Sezoną baigėme sėkmingai, su viena mažiausių šilumos kainų respublikoje. Tikimės, kad ir vasarą, ir kitą šildymo sezoną tokia padėtis išliks, ir tuo galime pasidžiaugti. Nuo sausio pirmos mums yra prievolė šilumos kainas perskaičiuoti kas mėnesį, o formulė tokia, kurioje yra įdėtos ir mazuto, ir skalūnų alyvos, ir durpių bei biokuro kaina. Jei biokuro kaina nekinta, o kinta, sakykime, skalūnų alyvos arba mazuto kaina rinkoje, tai mes formulėje turime dėti ir tuos skaičius, kurie gali kiek ,,pastūmėti“ bendrą kainą į pliusą ar minusą. Tas svyravimas yra nedidelis, nes mūsų sunaudojamo mazuto ir skalūnų alyvos kiekiai yra maži, tokie išliks ir ateityje, tai tas svyravimas galimas tik pusės procento ribose. Na, o kad biokuro kaina šią vasarą ir iki kitų metų sausio kiltų, tikimybių nėra. Tai mums garantuoja ir šio kuro tiekėjai.
- ,,Lietuvos ryte“ penktadienį perskaičiau bauginančią žinią, kad ir biokuras per trejus metus pabrango du kartus...     
- Manau, ten pernelyg drąsiai pasakyta. Šiandien biokuro kaina už toną, skaičiuojant naftos ekvivalentu, yra 750 litų, tuo tarpu tokio kiekio dujų ar mazuto kaina yra 1500 litų. Biokuro kaina per šiuos metus praktiškai nekito ir artimiausioje ateityje nekis. Nežinau, kas drįsta taip visuomenę gąsdinti.
- Praėjusi žiema buvo gana šalta. Tikriausiai teko naudoti ir mazutą?
- Taip, šalia biokuro naudojome ir mazutą, ir skalūnų alyvą. Skalūnų alyvą naudojome iki sausio vidurio, o nuo tada Aerodromo katilinėje naudojame biokurą ir šilumos savikainą ten ryškiai sumažinome. Mazuto per žiemą sudeginome maždaug 400 tonų, nes vasaris buvo gana šaltas ir mūsų biokuro katilai nepajėgė pagaminti reikiamo šilumos kiekio.
- Kokia jūsų nuomonė apie žadamą pro Tauragę tiesti dujotiekį ir atvesti atšaką į miestą? Jums teko dalyvauti pasitarime tuo klausimu.
- Buvo susirinkę miesto verslininkai, Tauragės rajono savivaldybės nariai, administracijos direktorius. Buvome patikinti, kad šiais metais iki Tauragės tikrai bus nutiestas magistralinis dujotiekis, o  kitais, 2013 metais, jis bus nutiestas ir iki Klaipėdos. Garantija šimtaprocentinė, nes yra ir rangos sutartys pasirašytos, perkami vamzdžiai. Pro Tauragę magistralinis dujotiekis tikrai praeis. Klausimas, ar jis ,,užsuks“ į pačią Tauragę. Dėl to turi apsispręsti ne tik rajono valdžia, bet ir verslininkai – potencialūs gamtinių dujų vartotojai. Jie turi aiškiai apsibrėžti, kokį dujų kiekį per 15 metų jie galėtų ,,paimti“ iš to vamzdžio. Pagrindinį dėmesį dujininkai yra nukreipę į šilumos tiekėjus. Jei mes per metus paimtume bent 5 milijonus kubinių metrų dujų, kaip yra Jurbarke, Tauragės miesto dujofikavimas įvyktų. Bet situacija yra tokia, kad jei mes nekūrentume biokuru, pakeistume jį į dujas, mums reikėtų iki 9 milijonų kubinių metrų dujų per metus. Mūsų kuro balanse biokuras sudaro 80-90 procentų, tad dujų mums bereiktų 650 tūkstančių kubinių metrų šalčiausiam metų laikotarpiui vietoje dabar naudojamo mazuto. O kad mes dvigubai pigesnį už dujas biokurą keistume į dujas, net svarstymo negali būti, būtų visiškai nelogiška. Dar menkesnė tikimybė, kad dujos ateityje atpigs, bus pigesnės už biokurą. Kuro struktūros ateityje nežadame keisti. Ar užtikrintų 4-5 milijonus kubinių metrų gamtinių dujų sunaudojimą Tauragėje kiti vartotojai - verslininkai, buitiniai naudotojai, nesiimu spręsti.
- Vasara jums taip pat nebus poilsio metas. Kokie darbai numatomi?
- Tęsime šilumos tiekimo trasų atnaujinimą, tiesimą naujais vamzdžiais. Vamzdžius keisime magistralinėje trasoje, jos kilometrą keisime mažesnio diametro vamzdžiais. Rangovai jau yra, sutartys pasirašytos. Tikimės tokiu būdu šilumos nuostolius sumažinti 2-3 procentais. Tai yra būtina investicija, nes taip taupome kurą, mažiau jo sudeginame. Kaip visad vasarą bandysime trasas. Šis darbas taip pat būtinas, nes trasos yra senos, kai kurios - 45 metų senumo. Aišku, žmonės to laiko laukia su nerimu, nes porą savaičių neturės karšto vandens. Užtikrinu, kad gegužės mėnesį to nedarysime, kaip buvo pernai. Atsiliepdami į gyventojų norus, šiemet tokį trasų išbandymą darysime birželį, kai  sušils natūralūs vandens telkiniai ir bus galima išsimaudyti upėse, ežeruose. Vasarą katilinėse vyks visų katilų, kitų įrenginių remonto ir profilaktikos darbai. Taigi, vos baigę vieną sezoną, iš karto ruošimės kitam. Praktika parodė, kad praėjusiam buvome pasiruošę neblogai, jokių rimtesnių sutrikimų nebuvo.
- Neteko nė karto panaudoti ir turimos kilnojamos katilinės ištikus avariniam atvejui?
- Gerai, kad neprireikė. Ji bus paruošta ir ateityje. Atsarga juk gėdos nedaro.
- Štai jūs minėjote investicijas į šilumos tiekimo trasų atnaujinimą ir kad tai padės šilumos nuostolius sumažinti keliais procentais. Bet juk nepalyginamai didesni šilumos nuostoliai patiriami šildant senos statybos skylėtus daugiabučius?
- Be jokios abejonės. Kol kas Tauragėje renovuoti tik 5 daugiabučiai namai iš 168, tai 2,9 procento visų šildomų butų. Kiti šilumą tikrai naudoja neefektyviai. Tam efektyvumui užtikrinti reikėtų ne tik pakeisti langus, duris, apšiltinti sienas. Daug energijos sutaupo modernus šilumos mazgas, kai reaguodamas į lauko oro temperatūrą sumažina šilumos tiekimą bei namo šildymo sistemos subalansavimas.
- Regis, daugiabučių renovavimas Lietuvoje stringa dėl valstybinės politikos spragų šiuo klausimu?
- Tikrai taip. Ne tik ši vyriausybė klupinėja, blaškosi sprendžiant daugiabučių renovacijos  klausimus. Ką reiškia tas 15 procentų, kuriuose ,,dengia“ valstybė? Mažmožis. Viskas gula ant gyventojų pečių. Natūralu, kad gyventojai nepasitiki ne tik valdžia, nepasitiki ir savo jėgomis, ar jie išgalės tai padaryti. Štai Tauragėje yra 400 daugiabučių, ten gyvenantys nesuinteresuoti renovacija. O savivaldybė tam turi turėti lėšų, tai jau - valstybinė politika. Nemaža dalis gyventojų gauna kompensacijas už būstų šildymą, tokių kompensacijų per metus sumokama maždaug milijonas litų. Tie piliečiai taip pat nesuinteresuoti renovacija. Šildykis kiek nori ir nesuk sau galvos. Daugiabutyje tokie tampa renovacijos stabdžiais. Šilumos taupymas padėtų stiprinti valstybės energetinę nepriklausomybę, apie ką pastaruoju metu taip plačiai šnekama. Tai labai svarbu ir aplinkosauginiu požiūriu, juk kuo mažiau  sunaudosime energijos, tuo mažiau reikės sukūrenti kuro ir per kaminą  į atmosferą mažiau išmesti teršalų.  
- Žinau, kad nemenkas jūsų galvos skausmas yra skolininkai. Ar jų padaugėjo?
- Kaip ir kasmet, skolos už šilumą auga iki sezono pabaigos. Šiuo metu skolos sudaro milijoną 840 tūkstančių, tame tarpe milijonas 377 tūkstančiai litų skolų už šilumą turi gyventojai, likusi dalis tenka organizacijoms. Paprastai link vasaros tos skolos tirpsta iki milijono su trupučiu. Didžiausia bėda yra su savivaldybės butuose gyvenančiais žmonėmis. Tokių butų skaičius bendrame mūsų šildomų butų skaičiuje tesudaro 4 procentus, tačiau skolų dalis bendroje skoloje sudaro 36 procentus. Tokia ,,tradicija“ tęsiasi jau daug metų. Taigi, galima sakyti, kad mes milijonu litų kredituojame savo vartotojus.
- Kaip švęsite, o gal jau atšventėte energetiko dieną?
- Penktadienį jau buvome išvykę į Vilnių, kur vyko Šilumos tiekėjų asociacijos respublikinis renginys. Keturi mūsų įmonės žmonės buvo pagerbti, apdovanoti asociacijos padėkos raštais, padėkomis. Tai Vartotojų aptarnavimo tarnybos vadovas Sigitas Sendžikas, ,,Beržės“ katilinės viršininkas Antanas Arcišauskas, jo pavaduotojas Jonas Gavėnia ir buhalterė Lina Tamavičienė. Tai nusipelnę ilgamečiai mūsų įmonės darbuotojai. Na, o namuose, savo kolektyve Tauragėje Energetiko dieną paminėsime šį savaitgalį.

Komentarai

 #
didinkit etatus visokiems buvusiams seimo nariams tai skolininku dar padauges.
 

Komentuoti

(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.
(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.
(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.

Reklama

 

 

 

 

  

 

tauragiskis.lt Webutation