5 Gruodis 2019, Ketvirtadienis

 

Pirmas
 

Nors jau kuris laikas individualiųjų namų gyventojai kviečiami jungtis prie nutiestų vandentiekio ir nuotekų tinklų, didelio noro iš tauragiškių pusės nematyti. UAB „Tauragės vandenys“ vadovybė tikisi, kad problemą netolimoje ateityje padės išspręsti Nuotekų tvarkymo taisyklės.

Anot UAB „Tauragės vandenys“ direktoriaus Eduardo Anulio, prisijungus prie nuotekų tinklų, pilietis už jų surinkimą mokėtų maždaug 7 kartus mažiau nei taršos problemas spręsdamas pats. Tiesa, didžiausia problema ta, kad prie centralizuotų gatvės tinklų iš savo sklypo asmuo turi jungtis savo lėšomis, kurių reikia ne tiek ir mažai – apie tūkstantį ar daugiau litų.

– Pagal Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą tinklai atvedami iki sklypo ribos, toliau gyventojai turi tvarkytis patys. Be to, ne visų vienoda situacija – kai kurių gyventojų sklypai dideli, labiau nutolę nuo gatvės, arba reikia vesti į kiemus, žmonėms susidaro nemažos sumos, bet toks yra finansavimas. Šiaip nuotekas vežam mes, taip pat „Dunokai“, tokią galimybę turi ir seniūnijos, bet tai kainuoja. Pavyzdžiui, išvežti kubą nuotekų kainuoja apie 30  litų, o jei prisijungiama prie nuotekų  tinklų, kaina sumažėja iki 4 litų 19 centų. Ir pigiau, ir galvos sukti nereikia, – gyventojus jungtis prie centralizuotų tinklų ragina E. Anulis.

Gresia sankcijos

Pagal ES finansuojamą projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Tauragės rajone“ prie nuotekų ir vandentiekio tinklų turėtų prisijungti apie 95 procentai gyventojų. – Yra įsipareigojimai, jeigu jų nevykdysim, matyt, Lietuvai bus taikomos sankcijos, ne tik mums – tokį projektą vykdo ir daugiau rajonų. Aišku, būtų negerai, jei tektų grąžinti pinigus. Yra galimybių žmogų tiesiog priversti jungtis prie nuotekų tinklų – gamtosaugininkai gali kontroliuoti kiekvieną – pažiūrėti, kaip asmuo įsirengęs nuotekų rezervuarą, ar jis sandarus, ar nuotekos neišteka į dirvožemį, patikrinti, kur jos išvežamos, kiek išvežama ir t.t. Jei gyventojas reikalingų kvitų neturi – jį galima bausti už aplinkos taršą. Be to, ateityje turėtų būti patvirtintos Nuotekų tvarkymo taisyklės, gal kitais metais, atėjus naujai Seimo kadencijai, – apie galimus problemos sprendimo būdus kalbėjo UAB „Tauragės vandenys“ direktorius.

Ne paslaptis, kad kai kurie piliečiai gudrauja – nuotekų rezervuarą specialiai įsirengia taip, kad dalis jų ištekėtų į dirvožemį. Naudodamiesi tokiu metodu, jie rečiau šalina nuotekas, taigi ir mažiau moka. E. Anulis įsitikinęs, kad jei aplinkosaugininkai Tauragėje šiai problemai skirtų daugiau dėmesio, būtų rasta nemažai pažeidimų.

Finansinių galimybių padėti – nedaug

Pasiteiravus, ar bendrovė turi galimybių finansuoti ar iš dalies finansuoti gyventojų jungimosi prie centralizuotų tinklų išlaidas, UAB „Tauragės vandenys“ vadovas Eduardas Anulis teigė, kad galimybės – nedidelės.

– Gal dešimčiai ar penkiolikai per metus galėtumėm, bet kaip išskirti tuos, kuriems to labiausiai reikia? Žmonės gudrauja nešdami įvairias pažymas, bet nustatyti, ar jam tikrai labiausiai reikia pagalbos – sunku. Daug lėšų reikia naujoms trasoms, siurblinėms ir t.t., – apie ribotus finansinius išteklius kalbėjo minėtos bendrovės vadovas.

Tiesa, gyventojai, kurie patys išmano apie projektavimą ar turi pažįstamų projektuotojų, turi galimybę sutaupyti, projektą gali pasiruošti patys. Svarbiausia, kad jis būtų tvarkingas, suderintas, įregistruotas.

– Jei žmogus prisijungia prie nuotekų tinklų be projekto, gali prasidėti atvirkštinis procesas – nuotekos iš gatvės ims tekėti į namus, kaltins mus, ką pridarėm, todėl būtinas projekto suderinimas, informavo E. Anulis.

Siūloma išsitirti vandenį

Piliečiams, kurie nenaudoja vandentiekio vandens, UAB „Tauragės vandenys“ vadovas siūlo pasitikrinti vandens kokybę.

– Žmonės ant žemės mato šiukšles, bet nenutuokia, kas darosi po ja. Norėčiau jiems priminti, kad išsitirtų vandenį, tyrimai nebrangūs, lai pamato, kiek ten nitratų...

Baugina ir keliami reikalavimai

Pasak E. Anulio, labiausiai vengia jungtis prie nutiestų vandentiekio/nuotekų tinklų Šilalės, Sodų, Puntuko, Kudirkos, Jauniaus, Ivanausko, Jovarų gatvių gyventojai. Tiesa, čia nemažai ir negyvenamų namų.

Viena Jūros gatvės gyventoja prie nuotekų ir vandens tinklų prisijungė praėjusiais metais, už abu projektus sumokėjo 500 litų. Šiek tiek pinigų reikėjo ir medžiagoms, bet 1000 litų, pasak jos, užtenka, jei sklypas arti gatvės. Kudirkos gatvės gyventoja vandeniui išgauti naudoja adatinį filtrą, o nuotekos keliauja į rezervuarą. Jungtis prie centralizuotų tinklų jos šeimą atgraso ne vien tūkstantinės sumos, bet ir pats darbų procesas.

– Jau vien projektai kiek kainuoja, be to, tektų daug ką ardyti, griauti, judinti pamatus, ardyti gyvatvorę... Dabar yra viskas sutvarkyta, padaryta, todėl jungtis nesinori, – vardijo priežastis moteris.

Vaiva KESERAUSKAITĖ

 

 

Komentuoti

(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.
(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.
(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.

Reklama

 

 

Orai

Orai Tauragėje

Informacija