17 Gruodis 2017, Sekmadienis

 

Pirmas
 

Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta pedagogų atodūsių: „Auga beraščių karta...“. Jaunimą užvaldė šiuolaikinės technologijos – net dažnas pradinukas, grįžęs iš mokyklos, pirmiausia skuba ne ruošti pamokų, o prie kompiuterio. Galbūt prie to prisidėjo ir švietimo požiūris, jog svarbiausia - išugdyti kūrybingas asmenybes, išmokyti jauną žmogų bendrauti, kūrybiškai reikšti savo mintis. Tačiau nepagalvota, kas laukia jaunuolio, nesugebančio net prašymo priimti į darbą parašyti be klaidų.

Kompiuteris už mus darbų neatliks

Nuolatinis skubėjimas, greitėjantis gyvenimo tempas turi įtakos ir jaunimui. Informacinės technologijos leidžia greitai rasti reikiamą informaciją, jos skuba į pagalbą ir lietuvių kalbos mokytojams – yra skyrybos, rašybos tvarkyklės, tačiau beraščių ir jos neišgelbės.
Nejučia prisiminiau pokalbį su lietuvių kalbos mokytoja, dirbančia kaimo pagrindinėje mokykloje. Ji pasakojo, jog kartą susilažino su vyresniųjų klasių mokiniais, kurie buvo įsitikinę, jog rašinį parašytų puikiai, jei tik mokytoja leistų rašyti jį kompiuteriu. Mat kompiuteris ištaisysiąs visas klaidas. Mokytoja leido, tačiau rašinio rezultatai nedžiugino nei jos, nei mokinių. Kodėl taip atsitiko? Jos manymu, patikėję stebuklinga kompiuterio galia, mokiniai neįdėjo pakankamai pastangų. Juk kompiuteris dažniausiai pabraukia, bet neištaiso. Aišku, buvo galima pasinaudoti žodynais, skyrybos taisyklėmis – šito kompiuteris už mus tikrai neatliks.
- Kiekvienas lietuvių kalbos mokytojas žino, kaip sunku įtikinti mokinį, jog parašius diktantą ar kitą rašto darbą, reikia jį bent porą kartų atidžiai perskaityti (aišku, jei tam yra laiko). Atrodo, kad mano mokiniams tai pats nemaloniausias darbas, nors kaskart jiems aiškinu, jog parašius diktantą atlikta tik pusė darbo. Antra jo dalis – gerai pasitikrinti. Tačiau vaikai nuolat skuba, dauguma viską stengiasi atlikti greitai ir nelabai kokybiškai, atrodytų, kad jiems visai nerūpi, kaip tas darbas bus įvertinimas. Deja, įvertinimo visi trokšta tik gero ir puikaus, jei taip nėra – kalčiausias lieka mokytojas, - pesimistiškai pasakojo mokytoja.

Mokymasis – sunkus darbas

Žinomas lietuvių kalbos vadovėlių autorius Bronius Dobrovolskis yra pasakęs, kad jei iki 13 metų vaikas neišmoko rašyti, jei jis neturi funkcinės gramatikos pagrindų, toliau jo beveik neįmanoma išmokyti.
 Didelę darbo patirtį turinti lietuvių kalbos mokytoja Janina, neseniai išėjusi į užtarnautą poilsį teigia, jog nereikėjo vienu rankos mostelėjimu nubraukti tai, kas buvo sukurta sovietmečiu. Jos manymu, reikėjo paimti tai, kas buvo geriausia, o ne griebtis kitų šalių modelių.
- Išmetėme iš mokyklos viską, kas buvo susiję su žiniomis. Nebereikia „kalti“ taisyklių, tačiau reikalaujame išmokyti praktiškai jas taikyti. Bet kaip vaikas jas taikys, jei neišmoko, neturi, ką taikyti? – trauko pečiais senjora Janina.
Anot jos, LR Švietimo ir mokslo ministerija, užuot ieškojusi būdų, kaip pakelti kasmet mažėjantį moksleivių raštingumo lygį, siūlo mažinti moksleivių darbo krūvį, pamokų skaičių bei mažiau užduoti namų darbų. Be to, reikalaujama, kad pamokos būtų kuo įdomesnės, kad jose būtų naudojamasi informacinėmis technologijomis. Mokytojos manymu, pamokos nereikėtų paversti pramoga, o klasės - kino sale. Juk mokymasis yra sunkus darbas. Vaikas turi įprasti sutelkti dėmesį mokytojui aiškinant pamoką, turi įprasti pats skaityti, išmokti suvokti skaitomą tekstą, o svarbiausia – išmokti reikšti savo mintis ne tik žodžiu, bet ir raštu.
- Mes, lituanistai, dažnai priekaištaujame kitų dalykų mokytojams, kad šie netaiso mokinių klaidų. Juk vaikas turi įprasti rašyti be klaidų ne tik lietuvių kalbos rašinėlius, bet ir istorijos, geografijos, biologijos bei kitų dalykų rašto darbus. Šiandien galima tik liūdnai konstatuoti, jog moksleivių raštingumas kasmet krinta, jų raštas dažniausiai būna neįskaitomas. Vaikai nebenori nei skaityti, nei rašyti. Aš nesu kategoriškai nusistačiusi prieš informacinių technologijų naudojimą mokykloje, tačiau viską reikia daryti saikingai, - sakė lietuvių kalbos mokytoja Janina. – Nuo pat pirmos klasės vaikas turi būti kantriai mokomas ir pratinamas sunkiai dirbti. Per žaidimus išmokysime darbus atlikti tik paviršutiniškai. Pritariu, jog mokiniams, ypač mažiesiems, reikia leisti atsikvėpti, atsipalaiduoti, bet tik savo rankele vedžiodamas raideles jis išmoks jas parašyti, įpras prie tvarkos.
Jos manymu, tėveliai, atvedę į mokyklą išlepintą savo atžalėlę, dažnai patys daro jam „meškos paslaugą“ atsisakydami reiklaus mokytojo. Jie paprastai pageidauja, kad vaiką mokytų jaunas ir ne toks reiklus mokytojas, nori, kad mokykloje jam būtų įdomu ir smagu. Tačiau, mokytojos nuomone, jei vaikas neįpras dirbti nuo pat pirmosios klasės, vėliau susidurs su daugybe problemų.

 Prastėja padėtis ir gimnazijose

Gimnazijose dirbantys lituanistai taip pat tvirtina, kad kasmet jie sulaukia vis mažiau raštingų pirmokų. Galima dėl to kaltinti pradinių klasių mokytojus, kurie neįdiegė savo mokiniams rašybos pagrindų, galima kaltinti pagrindinių mokyklų lituanistus, bet ar kas nuo to pasikeis.
Norėdami susipažinti su atvykusių mokinių pasiekimais, išsiaiškinti jų galimybes, stipriąsias ir silpnąsias puses, lietuvių kalbos mokytojai spalio mėnesį jau šiek tiek prie gimnazijos tvarkos spėjusiems priprasti gimnazistams skiria diagnostinius testus. Pedagogų teigimu, testų rezultatai kasmet prastesni. Tai iliustruoja ir vienos Tauragės rajono gimnazijos atsiųsta lentelė, kurioje atsispindi šių ir praėjusių mokslo metų diagnostinių testų rezultatai (žr. „Apibendrinta...“).
Gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja (pavardė redakcijai žinoma) teigia, jog šiais mokslo metais gimnazijoje pradėjusių mokytis pirmokų bendras pasirengimas yra patenkinamas, todėl jiems būtina tobulinti kalbos vartojimo įgūdžius.
- Mokiniai galėjo surinkti 50 taškų. Pavyzdžiui, prasčiausiai testą atlikusios klasės surinktų taškų vidurkis - tik 24 taškai, tai sudaro 48 % ir atitinka patenkinamą lygį. Keletas mokinių tesurinko tik po 6-8 taškus. Sunkiausiai sekėsi skyrybos užduotys (sudėti skyrybos ženklus ir paaiškinti juos), nors sintaksės tema plačiausiai analizuojama VIII klasėje. Testo rezultatai parodė, jog mokiniai apskritai neturi rašybos ir skyrybos aiškinimo įgūdžių – tai pagrindinė bėda. Už šių užduočių atlikimą didelė dalis mokinių iš viso nepelnė taškų. Mokiniai negeba formuluoti taisyklės, kuri paaiškintų, kodėl dedamas skyrybos ženklas ar rašoma tam tikra raidė. Sunkiai sekėsi skirti net įterpinius ar vienarūšes sakinio dalis, - pasakojo lituanistė.
Jos teigimu, tokių testų nauda didelė - išryškėja trūkumai, todėl galima efektyviau organizuoti kartojimo kursą, daugiau dėmesio skirti probleminėms sritims. Gimnazijos lituanistų laukia labai daug darbo, nes testo rezultatai atskleidė daug mokinių žinių ir gebėjimų spragų, neatitikimo šio amžiaus tarpsnio „Bendrųjų programų“ reikalavimams.
Gimnazijos lituanistai įsitikinę, kad raštingumo pagrindus moksleivis turi įgyti pagrindinėje mokykloje. Galbūt viena iš smunkančio raštingumo priežasčių yra ta, kad iki pat 10 klasės mokiniai neturi jokio rimtesnio patikrinimo, o ir 10 klasėje pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatai nieko nelemia.
 

Kristina NEVELKIENĖ

 

Straipsnis spausdintas 2012 m. spalio 30 d. laikraštyje. Nr. 83 (2740)

Komentarai

 #
o čia ne apie tuos 'gabiuosius' iš Žalgirių gimn.? :))
 
 #
Turbut, kad apie tuos...
 
 #
AUGA IR AUGS BERASCIU KARTA,NES IS TIESU LIETUVIU KALBOS ISMOKIMUI MOKYKLOSE O JUO LABIAU NAMUOSE VISISKAI NESKIRIAMA JOKIO DEMESIO,SUTINKU SU AUTORE,JOG PAMOKAS SKATINAMA VESTI TIK PRISIGALVOJANT VISOKIU MANDRYSCIU,O KAD MOKINYS ISMOKTU-NUSISPJAUT VISIEMS ,UZTAI IR TURIM BERASCIUS,GEDA,KAI BAIGES MOKYKLA RASO SU KLAIDOMIS.
 
 #
kori, bet tu irgi nemoki rasyti :)
 
 #
Visiška netiesa rašoma-pžėkit,kaip teisingai dabar vaikai rašo lietuviškai,ypač trumpąsias žinutes savo telefonuose-nei vienos klaidelės-visos raidės lietuviškos,sudėti skiriamieji ženklai ir t.t.Tai tarybinės santvarkos metais mes buvom beraščiai,tamsūs ir pavergti-sakė gerbiamas propesorius-ir tik jo ir jam prijaučiančių dėka pagaliau turime išsvajotą galimybę išmokkti teisingai lietuviškai rašyti,ką sėkmingai ir darome,ir pažanga šioje srityje-akivaizdi!
 
 #
Apie SMS turite klaidingą nuomonę. Vaikai dabar tikrai rašo be nosinių, paukščiukų ant priebalsių, naudoja nelietuvišką raidyną, žiauriai trumpina žodžius.Pvz. kristux, aciu ir t.t. Jau nekalbėsiu apie daugybę angliškų įterpinių Didžiosios jaunimo dalies kalba skurdi, daugelio net primytivi. Tai sovietiniais laikais buvo sakoma, kad knyga geriausias žmogaus draugas, deja, dabar jauni žmonės beveik neskaito.
 
 #
kad ponia apsiskaitė knygų ir yra tokia raštinga,kad jai sunku suprastišmaikštų pasisakymą apie,,teisingą" SMS rašymą ir nuorodą į gerbiamą propesorių...Nepavydžiu tiems vaikučiams,kuriuos ši mokytoja moko...Pilkas gyvenimas be sveiko humoro jausmo...
 
 #
nors ir nesu lietuvių kalbos mokytoja, kaip pamanėte, Jūsų nuorodą į "propesorių" supratau, tik va ironiško pasisakymo apie jaunimo raštingumą - ne.Maniau ,kad tokiu atveju tai turėjo būti parašyta kabutėse :)) Tai va, kaip su tuo šmaikštumu kartais išeina...
 
 #
Manau, kad yra visokių mokinių ir visokių mokytojų. Ir šiandien girdime apie gabiuosius mokinius, apie įvairiausių konkursų laureatus. Ir anksčiau buvo beraščių, ir dabar yra. Yra ir nereiklių, neatsakingų mokytojų. Tad gyvenimas sukasi įprastu ratu - visko būna...
 
 #
Na jums kaip gimnazijos vadovei, matyt, geriau žinoti.
 

Komentuoti

(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.
(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.
(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.

Reklama

 

 

 

 

  

 

tauragiskis.lt Webutation