15 Spalis 2019, Antradienis

 

Pirmas
 

Ir patyrę gydytojai gali nenustatyti diagnozės - taip mano Tauragės medikų komisija, tyrusi Raimondo Ivaškos skundą dėl žmonos mirties. Tris dienas ligoninėje gulėjusios moters gyvybė užgeso dėl trūkusio apendicito, nes medikai gydė ne jį. 

Erika BARONAITĖ
LR korespondentе

Tauragės M. Mažvydo pagrindinėje mokykloje virėja dirbusi 47 metų Daiva Ivaškienė ligos simptomus pajuto darbe kovo 28 dieną. Apkūniai moteriai tą dieną pradėjo skaudėti pilvą.

R. Ivaška žmoną iškart nuvežė į Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą.

R. Ivaška pasakojo, kad žmona karščiavo, kraujo tyrimas buvo blogas, bet po apžiūros jai buvo leista vykti namo.

Iš pradžių įtarė nėštumą

Pilvo skausmas tauragiškei paaštrėjo, todėl kitą rytą sutuoktinis ją nuvežė pas šeimos gydytoją Gediminą Jancevičių. Ligonei pilvą ultragarsu tyrė gydytojas Saulius Jančys. Ginekologė Vita Vidrienė konstatavo, kad moteris neserga ginekologinėmis ligomis. Pacientei buvo dar kartą atliktas kraujo tyrimas. Paaiškėjo, kad kraujyje yra per didelis leukocitų kiekis. Chirurgas Danas Masiulionis nebedelsė - parašė siuntimą į Tauragės apskrities ligoninę. 

Ligonė mirė reanimacijoje

Ligoninėje D. Ivaškienę gydęs ilgametę darbo patirtį turintis chirurgijos skyriaus vedėjas Antanas Sakalauskas nuramino R. Ivašką, kad kasos uždegimu serganti jo žmona pasveiks. Karščiuojančiai pacientei buvo lašinami vaistai.

Kitą dieną moteriai jau sutriko širdies veikla. „Reanimacijos skyriaus medikų prašiau žmoną vežti į Klaipėdos ligoninę, tačiau išgirdau, kad nėra ko jaudintis: esą tyrimai pagerėjo, o medicinos įranga – tokia pati, kaip ir kitose ligoninėse. Aš išėjau namo, o po valandos sužinojau apie žmonos mirtį“, -- kalbėjo žmonos, su kuria gyveno 27-erius metus, netekęs R. Ivaška.

Pasirinko Klaipėdos ekspertą

Įtardamas, kad žmona mirė ne nuo tos ligos, nuo kurios ji buvo gydoma, R. Ivaška nusprendė palaikų skrodimą atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos ekspertiniame skyriuje.

R.Ivaška, perskaitęs teismo medicinos eksperto išvadą, apstulbo. Išvadoje pagrindine mirties priežastimi nurodytas – ūminis apendicitas su perforacija, o tarpine mirties priežastimi – totalinis pūlingas perionitas. Našlys abejoja, kad jo žmona sirgo kasos uždegimu.

Jis mano, kad nors jai buvo leidžiami nuskausminamieji vaistai, gydytojai pagal simptomus, kraujo tyrimą galėjo diagnozuoti ūminį apendicitą, kurį būtina skubiai operuoti.
Tokias mintis jis išdėstė skunde Tauragės ligoninei, Tauragės prokuratūrai bei Valstybinei medicininio audito inspekcijai.

„Kodėl teisėsaugos prašau ištirti šį įvykį, o ligoninės - atlyginti pusės milijono litų moralinę žalą. Aš noriu, kad gydytojai viešai pasakytų, jog jie suklydo“, - teigė R. Ivaška.
Pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl gydytojo pareigų neatlikimo. Jeigu paaiškėtų, kad gydytojai dėl neatsargumo neatliko savo pareigų ar jas netinkamai atliko ir jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala, teismas spręstų, ar bausti bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Išvada – gydytojai nekalti

Gegužės 31 dieną R. Ivaška gavo Tauragės ligoninės direktoriaus pavaduotojo medicinai D. Masiulionio atsakymą apie jo skundą tyrusios gydytojų komisijos išvadas.
Teigiama, kad Tauragės gydytojų veiksmuose gydant D. Ivaškienę, aplaidumo, nerūpestingumo, neatidumo ar neprofesionalumo požymių nenustatyta.
Prieš išdėstant, kodėl pacientei nebuvo diagnozuotas apendicitas, pažymima, kad ūmus apendicitas – vienas iš dažniausiai ūminių pilvo ertmės organų chirurginių ligų, tačiau kartu yra ir trečia iš sunkiausiai atpažįstamų ligų po širdies ligų ir krūties vėžio.

Toliau rašoma, kad pacientei atlikus tyrimus aiškių apendicito požymių nebuvo: „Juosiančio pobūdžio pilvo skausmai, ypatingai plintantys po kairiu šonkaulio lanku, pykinimas, vėmimas, apetito praradimas, neigiama kraujo tyrimų dinamika yra ūmaus kasos uždegimo požymiai“.
Anot komisijos, apendicito diagnostiką apsunkino pacientės nutukimas, netikslūs pacientės pateikti duomenys, surenkant anamnezę, o palaikų tyrimo metu diagnozuota trečios stadijos skydliaukės karcinoma lėmė ūminio apendicito išplitimo greitesnę eigą ir mirtį. 

Komisija pabrėžė, kad ūminio apendicito diagnostikoje kompiuterinės tomografijos tyrimas  ne visiems atliekamas. Be to, šis tyrimas nebuvo atliktas dėl pacientės didelio svorio ir apimčių – esą ji netilpo į kompiuterinės tomografijos aparatą.

R. Ivaška teigė, jog 162 cm ūgio žmona galėjo sverti apie 120 kilogramų, o ne 150 kilogramų, kaip teigiama išvadose. „Jeigu žmogus ir turi antsvorio, argi dėl to gydytojai negali nustatyti diagnozės?“, - stebėjosi komisijos darbu tauragiškis.

Kauno medikai palaikė suklydusius kolegas

Komisija šias galutines tyrimo išvadas patvirtino po prieš savaitę Tauragės kultūros centre surengtos klinikinės patologoanatominės konferencijos. Konferencijoje dalyvavusiems vietos medikams buvo paaiškinta, kad tauragiškės mirtį lėmė netipiška apendicito klinika. Buvo kalbama ir apie tai, kad velionė retai lankėsi pas šeimos gydytoją, o, kai  dėl pilvo skausmo atvyko pasitikrinti sveikatos, ji nesiskundė labai bloga savijauta, prašė leisti vykti namo ir tyrimus padaryti kitą dieną.

„Ūminio apendicito atveju skauda dešinę pilvo sritį, netipiniai apendicito simptomai apima skausmą bet kurioje kitoje pilvo vietoje, o ši ligonė skundėsi skausmu po kairiuoju šonkauliu. Ją konsultavę profesionalūs gydytojai tikrai neturėjo galimybės nustatyti apendicito diagnozės. Medicinoje pasitaiko ir tokių atvejų“, - „Lietuvos rytui“ aiškino viena gydytoja.
Konferencija buvo surengta tam, kad joje dalyvavę Kauno klinikų chirurgai Dainius Pavalkis ir Žilvinas Endzinas pasakytų savo nuomonę. Šie gydytojai pritarė R. Ivaškos skundą tyrusios komisijos išvadoms.

Sutrumpinta iš „Lietuvos ryto“

Komentarai

 #
beveik pries pusantrus metus teko man susidurti su taurages gydytojais.taip pat buvo pasakyta kad klaipeda sunkios bukles nepriima ligoniu ir toks ligonis netransportuojamas.buvo man pasakyta kazin ar isgyvens iki tos dienos kuria numate.visgi mes issipraseme i klaipeda ten kiek galejo atstate ir po sia diena yra su mumis.daugelis ju netaktiski ir nenorintys isklausyti ir nuosirdziai pabendrauti.sis pilietis teisus deja.
 
 #
nebutu taurage,papuolesi taurages ligonine ne vienas isvaziavo su karstu,ten tik sundaktariai,o ne gydytojai dirba
 
 #
Baisiausia yra tai - kad priteista žala tie medikai moka ne iš savo kišenės, o iš draudimo bendrovės! Jie niekuo nerizikuoja, nieko nepraranda, jiems net negali būti atimta licencija. Lietuvoje nebuvo precedentų - tai yra nuo sovietų laikų iki dabar - kad nors vienam medikui būtų atimta licencija. Jie nieko nebijo. O be baimės jiems jūs jų nesulvaldysite. Net paprasta med. seselė gali daryti ką norį, jei ji turi gerą ryšį su valdžia. O pacientas lieka paskutineje eileje. Pacientai Lietuvoje neturi jokių realių teisių. Gydymas Lietuvoje yra loterija: nužudys mane gydytojai ar nenužudys. Būti ar nebūti? Pacientui be minimalių teisinių žinių ir be minimalių medicininių žinių - iš viso nėra kas veikti Lietuvos gydymo įstaigose. Ir be minimalių piniginių lėšų, be abėjo. Nes pacientai yra žeminami, jų poreikiai ignoruojami, pacientai yra reketuojami. O medikai šneka "kaip mes sunkia dirbame ir kaip mums Lietovoje mažai mokama, o vat užsienyje mes taip gerai galim gyventi..." Tai kodėl jūs, kekšes, - norisi jiems sakyti,- nevarote į tą užsienį? Gal todėl kad ten į jūsų sukį niekas nenorės matyti. Nes jūs nemokate užsienio kalbų, jūs neturite normalaus išsilavinimo (Lietuvos medicininis išsilavinimas niekur nėra pripažintas vakaruose)ir SVARBIAUSIA, KAD JŪS, LIETUVOS MEDIKAI, JŪS VISI ESATE KYŠININKAI! UŽSIENYJE KYŠININKŲ MEDIKŲ TIESIOG NEBŪNA. O LT - atvirkščiai.”
 

Komentuoti

(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.
(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.
(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.

Reklama

 

 

Orai

Orai Tauragėje

Informacija