15 Gruodis 2019, Sekmadienis

 

Pirmas
 

Artėja gruodis. Laukiame tikros žiemos, sniego ir Kalėdų. Metai jau visai baigiasi, tuojau tuo pačiu ratu eisime, lėksime iš naujo. Tad pats laikas trumpam stabtelėti, susiskaičiuoti savo gerus ir blogus darbus, pamąstyti.
Visas krikščioniškas pasaulis nuo lapkričio 30-osios, šv. Andriejaus dienos, iki Kūčių vakaro gyvena laukimu. Tikintiesiems Adventas  kūdikėlio Kristaus gimimo laukimas. Tai laikotarpis, kai, rodos, pati gamta, sustingusi, apmirusi laukia šviesos, ilgesnės dienos ir naujos pradžios. Tai laikas, kai dienos vis trumpėja ir trumpėja, užleisdamos vietą tamsiems vakarams ir ilgoms naktims. Liko keturios savaitės bent kiek atsipūsti, pamąstyti, nors trumpam pamiršti nuolatinius darbus ir apsidairyti aplinkui. Ko gero, tai pats tinkamiausias metas apsivalyti nuo savo blogų minčių, ilgiau pabūti su savo artimaisiais ir draugais, prisiminti nuveiktus darbus.
Kad laukimas neprailgtų
Laikai, kai lietuviai per Adventą nesilinksmindavo, nešokdavo, praėjo. Mažiau besidairome ir į gamtos reiškinius, kas anksčiau būdavo svarbu kiekvienam žemdirbiui. Viską užgožė miesto gausmas ir kitoks gyvenimo ritmas. Vis tik šiuo metu rengiamose pasisėdėjimuose, vakaronėse jaučiama artėjančių švenčių dvasia.
Pas mus pamažu prigyja germaniškos kilmės Advento vainikas. Manoma, kad idėja degti žvakes ant žalumynų vainiko priklauso vokiečių liuteronų pastoriui Johanui Heinrichui Wichemui. Tai lyg kalendorius, ženklinantis Kalėdų artėjimą, nes kiekvieną sekmadienį pridedama po vieną žvakę, ir vainikas vis šviesėja. Visame katalikiškame pasaulyje Advento vainiką išpopuliarino popiežius Jonas Paulius II. Šiandien jį  galima išvysti ne tik namuose, bažnyčiose, bet ir viešose vietose. Dažniausiai degamos vienos spalvos baltos, raudonos, mėlynos arba violetinės žvakės. Vaikai labai mėgsta „saldų“ Kalėdų laukimą, kasdien suvalgydami po kalendorinį saldainėlį. Išradingesnės mamos kartu su savo mažaisiais piešia kalendorius, gamina žaislus eglutei. Ilgi vakarai neprailgsta, o gražus bendravimas šeimoje yra su niekuo nepalyginamas.
Apie pasninką
Atidžiau stebint šventes ir papročius, tenka pripažinti, kad jos be priežasties neatsiranda. Jau senovėje žmonės be jokių dietologų pagalbos suprato, kad leisti kūnui pailsėti yra naudinga. Anksčiau lietuviai pasninkaudavo keturias savaites. Valgydavo žuvį, grybus, daržoves, vaisius, nevartodavo alkoholio. Iš močiučių laikų yra atkeliavę daugybė tuo laikotarpiu gamintų patiekalų receptų. Tai įvairiai paruoštos silkės, rauginti kopūstai, patiekalai iš bulvių, burokėlių, pagardinti spanguolėmis, riešutais, kitomis gėrybėmis. Nors gydytojai teigia, kad pasninkas stiprina sveikatą, apsaugo nuo streso, pasninkauja vis mažiau žmonių. Šiandieninėje visuomenėje dieta tapo labiau mados negu tikėjimo reikalu.
Apie prieškalėdinę karštligę
Kalėdinis parduotuvių šturmas, dovanų pirkimas, kitoks blaškymasis niekais paverčia visą šio laikotarpio grožį ir išskirtinumą. Kalėdos ateis ir tada, jei dovanų po eglute bus mažiau, o šaldytuvai nelūš nuo per didelio maisto kiekio. Svarbu, kad tik meilės, supratimo ir atjautos visiems pakaktų.
Sigutė PUMPUTIENĖ
 

Komentuoti

(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.
(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.
(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.

Reklama

 

 

Orai

Orai Tauragėje

Informacija