17 Gruodis 2017, Sekmadienis

 

Pirmas
 

Kristina NEVELKIENĖ
 

Nors Jurgita ir Kęstutis sako, kad jie užaugo mieste, tačiau visuomet buvę apsupti įvairiausių gyvūnų. Mylėjo visus gyvus padarus. Jurgita prisipažįsta, jog paauglystėje labiausiai mylėjo papūgėles, o Kęstutis nešdavo į namus radęs sužeistą ar iš lizdo iškritusį paukštelį, net pelėdžiuką yra auginęs. Labiausiai žavėjosi tritonu, kurį gavo mokykloje iš draugo, tačiau neilgai. Maždaug po trijų savaičių šis gyvūnas įsigudrino pasprukti.

Nesavanaudiškos meilės gyvūnams išmokė ir savo atžalas – ketvirtokę Vestiną ir pustrečių metukų Jorį. Vos išgirdęs, jog kalbėsimės apie gyvūnus, Joris ėmė nešti savo žaislinius gyvūnėlius, po to - knygutes apie gyvūnus, kol galiausiai įsitaisė savo kėdutėje ir jam vienam suprantama kalba ėmė skaityti „Naująjį testamentą“.

Dabar Jurgitos ir Kęstučio namuose puikuojasi akvariumas su vėžliukais. Jie dar mažyčiai, vos dviejų mėnesių ir tik trijų centimetrų skersmens, bet šeimininkė sako, kad užaugs dideli, iki 20 centimetrų skersmens. Jie gyvena apie 30 metų. Dukrelė Vestina džiaugiasi, kad apie vėžliukus daug sužinojusi iš savo mokytojos Aušros Dragūnienės „Aušros“ pagrindinėje mokykloje, kuri taip pat augina šiuos gyvūnėlius. Tačiau mergaitė prisipažįsta, jog vis dėlto jai labiausiai patinka šunys. Abi su mama svajoja apie Sibiro haskius, tačiau bute tokio šuns laikyti negali. Todėl dabar tenka pasitenkinti pas močiutę kaime esančiu šunimi.

- Du kartus bandėm auginti sausumos vėžliukus, - pasakoja Jurgita, - tačiau nesėkmingai. Žiemą užmigdavo, o pavasarį nebepabusdavo. Tikiuosi, jog su šiais vėžliukais taip nenutiks, nes jie aktyvūs ir žiemą. Kartu su vėžliukais nupirkom ir dvi žuvytes – gupiukus, taip mums patarė. Vieną vėžliukai suvalgė iš karto, nes jie minta žuvytėmis, o su kita susidraugavo. Dabar juos maitiname specialiu vėžliukams skirtu maistu.

Abu tėveliai pasakojo, jog pavasarį nuvykę į turgų jie neatsispiria nenupirkę vaikams kokio dar nepažinto gyvūno. Taip kartą į jų butą atkeliavo ožkytė. Neilgam, kol vaikai susipažins, pasidžiaugs, o paskui – į kaimą pas močiutę. Kitą kartą du žąsiukus parvežė. Yra ir šunį, ir kačiuką auginę. Tik su kačiuku ilgai neištvėrė – vos dvi savaites. Mat rusų mėlynųjų veislės katinėlis labai išdykęs pasitaikė, viską draskė, kas jo kelyje pakliūdavo, todėl teko surasti jam naujus namus. Turėjo ir nedraugišką žiurkėną, kurį Kęstas buvo gavęs gimtadienio proga. Šeimininkų teigimu, žiurkėnas dieną miegodavo, o naktį triukšmaudavo, todėl nunešė jį į gyvūnėlių parduotuvę „Akvariumas“ ir iškeitė į degu (kitą panašų gyvūną - aut. pastaba). Gyvatę taip pat pirko „Akvariume“ – susižavėjo jos egzotiška išvaizda. Ji gyveno Jurgitos ir Kęsto namuose tol, kol Europos Sąjunga neuždraudė pardavinėti gyvas peles gyvūnų maistui. Pasak šeimininkų, jų augintinis per mėnesį suėsdavo po vieną pelę. Tačiau šaldytų pelių gyvatė atsisakė, todėl neišgyveno.

Komentarai

 #
pupa
 

Komentuoti

(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.
(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.
(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.

Reklama

 

 

 

 

  

 

tauragiskis.lt Webutation