21 Lapkritis 2017, Antradienis

 

Pirmas
 

Atskubėjus Tarptautinei mokytojų dienai smalsu, kuo gyvena pačių mažiausiųjų piliečių gyvenimo švyturiai – jų pirmieji vedliai didžiulėje atradimų jūroje. Šįkart atkreipkime dėmesį ne į tūkstantį ar daugiau mokinių ugdančią švietimo įstaigą, kur tvyro nuolatinis šurmulys ir skubėjimas, o į  nedidelę kaimo mokyklą, kurioje į gyvenimą stiebiasi vos keletas mokinių.

Eičiuose yra pradinė mokykla, Gaurės pagrindinės mokyklos skyrius. Joje mažuosius moko tik trys mokytojos -  viena iš jų -  Regina Černiauskienė, sutikusi papasakoti apie savo mokytojavimo kelią, džiaugsmus ir rūpesčius.
Moteris pasakojo, kad nuo mažens buvo itin aktyvi, drąsi, mėgo vadovauti, jai reikėjo dėmesio. Neišdildomą įspūdį paliko Pagramančio mokytoja, buvusi jos auklėtoja, Alma Montvilienė. Būtent ši moteris buvo akstinas pasirinkti pedagogo profesiją.
- Profesiją pasirinkau baigusi 8-ą klasę, daug negalvodama apsisprendžiau gyvenimą sieti su mokytojo keliu. Išvykau mokytis į Marijampolę, turėjau galimybę atlikti praktiką, pajaučiau, kad esu savo rogėse. Patiko ir pats darbas, ir kolegų rūpestis, kurį ten pajutau. Vėliau Šiauliuose baigiau aukštąją, o po kiek laiko grįžau į Pagramantį, į savo mokyklą. Metus išdirbusi vyr. pionierių vadove, su vyru išvykau į Eičius. Jau prabėgo 29-eri mokytojavimo metai, 28-erius atidaviau Eičiams. Mano didžiausias autoritetas buvo Pagramantyje dirbusi minėta auklėtoja -  žavėjausi jos ramumu, supratingumu, rūpesčiu, šiltu bendravimu. Ji buvo labai teisingas žmogus, mane tai įkvėpė, - pasakojo R. Černiauskienė.
Moteris prisimena, kad po ilgų nesimatymo metų sutiko savo buvusią auklėtoją tame pačiame Pagramantyje, kai atvyko čia jau su savais mokinukais apžiūrėti regioninio parko.
- Po daugelio metų tai buvo neapsakomai malonus jausmas. Ji sutiko mane su vaikučiais, buvau lyg jos pamaina. Ir jai, ir man tas susitikimas buvo labai malonus, - prisimena Eičių pagrindinės mokyklos mokytoja.

Mažų vaikų didelės mintys

Pasiteiravus, kodėl taip norėjosi mokyti būtent mažuosius, R. Černiauskienė atsakė, kad pirmiausia užburia jų nuoširdumas, naivumas.
- Iš jų gali lipdyti ką tik nori, o tai labai įdomu. Jie tokie maži, bet kokios didelės jų mintys! Kartais žmogus net pats taip nesugalvoji, o jie tiek daug turi ką pasakyti... Žinoma, ne viską dar moka išreikšti, reikia gebėti juos suprasti.  Kiekvienas yra savaip įdomus, tikra asmenybė, ir mokau juos tai suprasti. Per keturis metus taip susidraugaujam, taip juos pamilstu, kad išleistuvės, deja, virsta didžiuliu liūdesiu.

Bėgantys metai keičia ir kantrybės suvokimą

Pradinukų mokytoja sako, kad nors darbas su mažaisiais ir atrodo vien lengvas ir malonus, tačiau, kaip ir kiekvienoje veikloje, pasitaiko visko.
- Kartais būna, kad sunku prieiti prie bendros nuomonės, normalu, kad kartais tėveliai mąsto vienaip, mes kitaip, bet šiaip ar taip pliusų šiame darbe tikrai daugiau. Stengiuosi nelaikyti širdyje pykčio, manau, kiek su visais esi atviras, tiek tave jie priima. Veidmainystė, puikybė nepakeliui, nuoširdumą pajaučia ir mažiukai, ir tėveliai, ir kolektyvas.
Anot mokytojos Reginos, laikui bėgant, keičiasi ir kantrybės suvokimas, vienokios jos turėta pedagoginio darbo pradžioje, visai kitaip į ją žvelgiama dabar.
- Kartais atrodo, kad kantrybės pritrūks, bet prisimeni, kad ir pats kažkada buvai mažas, kažko nesupratai, buvo sunku. Juk mažyčiam žmogui tiek daug visko nauja, nepatirta, neatrasta. Mokytojas turi suprasti, kad jam nesiseka ne iš blogos valios, tiesiog jam reikia kantriai padėti. Smagu, kad šiuolaikiniai vaikai jau yra laisvesni, atviresni, nebijo paklausti, nori pasitarti.

Gyvenimas mokykloje – įdomus

R. Černiauskienė pasakojo, kad jos ir mažųjų draugystė neapsiriboja vien pamokomis mokykloje. Važiuojama į ekskursijas, stengiamasi pradinukus supažindinti su Tauragės žymiomis vietomis.
- Pasižiūrime ir spektaklius, grįždami užsukame į kokį baseiną, lankome gražius miestelius, Viešvilės rezervatą, bendraujam su girininkija, mūsų kelionės maršrutuose „Akropolių“ ir „Maximų“ tikrai nėra, - vertinanti  prasmingus dalykus teigė mokytoja.
Pasak jos, didelį įspūdį palieka mažųjų sugalvotos staigmenos.
- Būna, ateini šventinę dieną į klasę – pasitinka pradinukai su tortu, daina, eilėmis, būna, taką žiedlapiais nukloja. Ir eilinę dieną sugalvoja kokį gražų pokštą, visada juos pagiriu, - savo mokinukais didžiuojasi mokytoja.

Buvę mokiniai neužmiršta

Pasak Reginos Černiauskienės, itin malonu, kai gatvėje ar kur kitur sustabdo buvę mokiniai, smagu, kad nepasididžiuoja, atsimena.
- Esu jautri, apsiverkiu dėl menkniekio, kartais norisi taip daug ką gražaus pasakyti, bet negaliu, nes byra ašaros, - savo silpnybę atskleidė moteris.
Šiuo metu R. Černiauskienė „augina“ 8 mokinukus – 3 ketvirtokus ir 5 antrokus, karaliauja – mergaitės.
Laisvu metu pradinių klasių mokytoja mėgsta paskaityti, megzti, patinka ekstremalus sportas – yra tekę ne kartą šokti parašiutu. Anot jos, būtina gyvenime išmėginti viską – ir vaikams skiepijama nesustoti vietoje, nuolat kažkuo domėtis, atrasti.
- Labai džiaugiuosi savo darbu, bet baisoka dėl ateities, mažėja mokinukų, esame ant išnykimo ribos. Jei likčiau be darbo – atrodo, neįsivaizduoju, ką kita sugebėčiau. Dabar trise – su mokytojomis Ona Balčiauskiene ir Daiva Eičiene, verdame tokiame mažame katiliukyje, puikiai sutariame, vis bandome kuo nors viena kitą nustebinti, negailime padėti. Tikrai žinau, kad gyvenime pasirinkau teisingai, esu savo vežėčiose...

Vaiva KESERAUSKAITĖ
 

Komentarai

 #
Su Mokytojo diena, miela drauge.Aš didžiuojuos tavimi,tu puiki mokytoja.
 
 #
Tikrai taip. Grazi, svelni, protinga... Sekmes didziausios!
 
 #
Pati geriausia mokytoja kokia yra buvusi:)**********
 

Komentuoti

(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.
(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.
(If you're a human, don't change the following field)
Your first name.

Reklama

 

 

 

 

  

 

tauragiskis.lt Webutation